Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai tiki, jog gali kritikuoti valdžią, visgi ne itin pasitiki savo galia veikti politinę sistemą. Vis dažniau iškyla naratyvas, kad balsai, neva, yra klastojami, paaiškėjus rinkimų rezultatams žmonės išsako abejones, ar jų balsas – svarbus ir reikšmingas, galbūt geriau išvis nedalyvauti rinkimuose. Vis dažniau siejama ir abejonė, ar politikai atliepia rinkėjų prašymus. Kokios priežastys tai lemia? Kas galėtų sklaidyti šias abejones? Kiek ir kaip šalies gyventojai gali veikti politiką? O gal esame neveiksmingi?
Skirtumus galima stebėti ir amžiaus grupėse. Vyresni žmonės balsuoja aktyviau, bet mažiau tiki, kad išties gali paveikti politiką. Jaunimas vangiai balsuoja rinkimuose, bet lengviau telkiasi į demonstracijas, išreiškia politinę kritiką socialiniuose tinkluose, pasirašo peticijas. Kodėl egzistuoja tokie skirtumai? Kokias tendencijas brėžia toks jaunimo suvokimas?
Ar galime paveikti politiką? Diskutuojame su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi Gintautu Mažeikiu ir Mykolo Romerio bei Kauno technologijos universitetų profesoriumi Andriumi Bielskiu.
BNS nuotr.
Laidą „Atspari visuomenė" remia Medijų rėmimo fondas.
Komentarai
Bendravimo taisyklės