Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Atsisiųsti

Europos Parlamento rinkimai: kur suks ES laivas?

2024-06-11, Antradienis 09:10

Raigardas Musnickas

Naujojo Europos Parlamento sudėtis nepasikeitė taip smarkiai, kaip buvo nuogąstauta. Tačiau EP rinkimai supurtė Europos Sąjungos gigantes – Prancūziją ir Vokietiją. Kodėl taip nutiko ir kokios bus pasekmės – apie tai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo perrinktas europarlamentaras, konservatorius Andrius Kubilius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto prof. Ramūnas Vilpišauskas.

Žalieji prarado populiarumą

Kaip prieš rinkimus ir prognozuota, naujajame EP bus šiek tiek mažiau liberalų ir žaliųjų frakcijų narių, bet šiek tiek daugiau kraštutinių dešiniųjų. Pagausėjo ir didžiausia Europos liaudies partija, kurios nariais iš Lietuvos yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos politikai, iškovoję tris mandatus.

„Nevadinčiau to kažkokiu radikaliu supurtymu, – šiek tiek pasikeitusią EP sudėti komentuoja prof. R. Vilpišauskas. – Tiesiog prieš penkerius metus pagrindinė naujiena buvo žaliųjų iškilimas. Dabar gi matome priešingą tendenciją – jų skaičius sumažėjo iki buvusio prieš maždaug dešimt metų. Pagausėjo tų, kurie protestavo ir prieš Žaliąjį kursą, ir prieš imigraciją, ir prieš kai kuriuos kitus Europoje vykstančius procesus.“

EP narys A. Kubilius pastebi, kad žalieji daugiausia nuostolių patyrė Vokietijoje. Jis svarsto, kad prie to galėjo prisidėjo aktyviai prieš Žaliąjį kursą protestavę ūkininkai.

Daugiausia balsų per šiuos EP rinkimus susižėrė Europos liaudies partija. „Ne pirmas kartas – jei Europoje didelė krizė, tai rinkėjai tokiu metu renkasi centro dešiniuosius. Kai ramu, saulė šviečia ir yra daug pinigų, kuriuos reikia padalinti, renkasi socialdemokratus“, – tikina A. Kubilius.

O kalbėdamas apie kraštutinių dešiniųjų sustiprėjimą, jis atkreipia dėmesį, kad radikali dešinė Parlamente yra gana fragmentuota: „Yra Jaroslawo Kaczynskio partijos pagrindu sukurta Europos konservatorių reformatorių grupė, su kuria mes visiškai sutariame dėl Ukrainos ir Rusijos. Jie yra gal net radikalesni už mus kritikuojant V. Putiną ir taikant įvairius veiksmus. Bet šalia yra kita grupė, kuri V. Putiną myli ir nelabai rūpinasi Ukraina.“

Prancūzija bus nedarbinga?

„Svarbiau nei naujojo EP sudėtis šiuo metu yra tai, kas vyksta didžiųjų ES šalių vidaus politikoje. Nes EP sudėtis tiek nepasikeitė, kiek dėl šių rinkimų gali pasikeisti situacija Prancūzijoje. O ir Vokietijos koalicinės vyriausybės susilpnėjimas taip pat yra šių rinkimų pasekmė“, – atkreipia dėmesį prof. R. Vilpišauskas.

Anot jo, tai, kas dabar vyksta Prancūzijoje ir Vokietijoje, svarbu ne tik šių šalių vidaus politikai, bet ir visai ES, kaip organizacijai. Prancūzijos ir Vokietijos vyriausybių požiūris, jų gebėjimas priimti sprendimus ir tiems sprendimams turėti visuomenės palaikymą – tai svarbu ir kitoms ES šalims, įskaitant Lietuvą. Ypač tai tampa svarbu gyvenant geopolitinės krizės laikotarpiu.

„Šio mėnesio pabaigoje vyks Europos Vadovų Taryba, kur vėl susirinks 27 šalių vadovai. Daugiausia dėmesio jau bus nukreipta į postų dalybas – kas vadovaus pagrindinėms ES institucijoms kitame politiniame cikle. Bet dar yra sprendimai dėl derybų su Ukraina ir Moldova dėl jų narystės ES, dėl tolesnės paramos šioms šalims. Man būtent tai atrodo svarbiausias klausimas – kaip tie procesai, kuriuos EP rinkimai dabar sukėlė Prancūzijoje ir Vokietijoje, paveiks ES funkcionavimą apskritai“, – sako politologas.

A. Kubilius teigia, kad Prancūzija dabar kažkurį laiką bus nedarbinga. „Bet reikia atsiminti, kad šioje šalyje politinių sprendimų priėmime dominuoja prezidentas. Aš manau, kad Emmanuelis Macronas išlaikys gebėjimą priimti sprendimus ir aktyviais dalyvaus ES gyvenime, – prognozuoja europarlamentaras. – Vokietijos situacija šiek tiek kitokia. Taip, Vyriausybė šioje šalyje praranda pasitikėjimą. Bet EP rinkimus čia laimėjo normali krikščionių demokratų partija. Faktas, kad kitų metų Bundestago rinkimuose ši partija irgi laimės. O jų pozicija dėl Rusijos ir Ukrainos visiškai sutampa su mūsų. Taigi, Vokietija turi galimybę po metų grįžti į tikros lyderystės statusą, kurios šiandien šiek tiek trūksta dabartinei Olafo Scholzo Vyriausybei.“

Judės dar labiau į dešinę

Prof. R. Vilpišauskas mano, kad centristinės partijos ir ypač – Europos liaudies partija – netrukus gali pajudėti dar labiau į dešinę. Tai, kad šios partijos atstovų retorika pastaruoju metu šiek tiek pasikeitė – viena iš priežasčių, kodėl ji sulaukė didžiausios rinkėjų paramos per EP rinkimus. Retorika ypač pakito kalbant apie Žaliojo kurso priemones. Taip pat – ir apie imigracijos politiką: Bendrijoje aiškiai judama link griežtesnės išorės sienų apsaugos nuo nelegalios migracijos ir kontrolės.

„Manau, kad šios tendencijos dar labiau sustiprės. Konservatoriai galvos, kaip apsisaugoti, kad radikalių dešiniųjų stiprėjimas nebūtų ilgalaikė tendencija, – sako politologas. – Aš sutinku su A. Kubiliumi, kad, pavyzdžiui, Vokietijoje dabar pirmoje vietoje aiškiai yra centristinė krikščionių demokratų partija, kurios požiūris į saugumą Lietuvai yra tinkamas. Jei ši partija formuos naują Vyriausybę, ji neabejotinai tęs įsipareigojimus dėl vokiečių brigados Lietuvoje.

Bet antroje vietoje pagal populiarumą šiuo metu yra gan smarkiai sustiprėjusi „Alternatyva Vokietijai“. O jos nuostatos turėtų kelti nerimą ir Lietuvoje, ir kitose mūsų regiono šalyse. Dar klausimas, ar šios partijos stiprėjimas apsiribos daugiausia Rytų Vokietijos žemėmis. Per EP rinkimus „Alternatyva Vokietijai“, beje, buvo antra ir Bavarijoje. Štai čia matau ilgalaikę riziką. Ir tai turbūt veiks kaip spaudimas centristinėms dešiniosioms partijoms koreguoti savo pozicijas, labiau judant link krašto ir galbūt bendradarbiaujant su Europos konservatorių reformatorių frakcija, kur daugelis partijų sutaria su centristinėmis jėgomis dėl saugumo klausimų.

Anksčiau manydavau, kad tiems, kas patenka į valdžią prižadėję daug sunkiai įgyvendinamų dalykų, kurie tiesiog patinka rinkėjams, valdžios išbandymas aplamdo tuos aštrius kampus. Bet dabar matant tuos skandalus, finansinius ryšius, įvairias kitokias sąsajas su Kremliumi – bendras paveikslas kelia nerimo. Čia vėl gi – kalbu apie „Alternatyvą Vokietijai“.

Nors vis dar tikiu demokratinių sistemų atsparumu, ir sveiku protu, kada prieinama prie egzistencinių klausimų sprendimo. Tas išbandymas valdžia iš tiesų priverčia geriau pagalvoti apie priimamus sprendimus.“

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

EPA-ELTA nuotr.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas

Prenumeruoti

Sekti laidą