Įtrauktis ir įvairovė, aplinkos tvarumas ir atsakomybė už aplinką, skaitmeninis švietimas – tai kertiniai terminai, itin daug turinio ir svorio turinčios temos, kurias pastaruoju metu linksniuojame vis dažniau.
Šiandien, prasidėjus mokslo metams ir visiems sugrįžus į klases ir auditorijas, kalbame apie švietimą, o konkrečiau – profesinį mokymą ir jo teikiamas galimybes, ypač tiems, kurie jų turi mažiau. Kalbame apie profesines mokyklas, kur mokiniai turi galimybę ne tik įgyti profesiją, amatą, bet ir gali įsitraukti į tarptautines veiklas, išvykti į praktiką, pasinaudodami tarptautinių mainų programa „Erasmus“.
Tokios tarptautinių projektų patirtys užaugina kiekvieną mobilumo dalyvį, moko savarankiškumo. O kaip jomis pasinaudoti tiems, kuriems trūksta drąsos, socialinių įgūdžių? Kaip padedame (ir ar padedame) tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių turi mažiau galimybių? Šiai grupei priskiriami ne tik migrantai, tačiau ir tie, kurie gyvena atokiose vietovėse, yra kilę iš nepasiturinčių šeimų, patiria socialinių sunkumų, turi sveikatos problemų.
Kodėl svarbu į įvairias mokyklos nacionalines ir tarptautines veiklas įtraukti mažiau galimybių turinčius žmones? Kokios vertės institucijai suteikia darbas su mažiau galimybių turinčiais asmenimis? Kokiomis kitų šalių gerosiomis patirtimis galime pasinaudoti? Ar yra ES sukurtų įrankių, schemų, priemonių, kurios padėtų užtikrinti įtrauktį profesinėse mokyklose?
Apie tai kalbamės su Profesinio mokymo ekspertų tinklo, ekspertėmis: Vilija Bakutyte, Kėdainių profesinio rengimo centro projektų vadove, vyriausiąja profesijos mokytoja, ir Modesta Žilinske, Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos projektų vadove bei Kėdainių profesinio rengimo centro specialioji pedagoge Jolita Kšenavičiene.
Laida „Atviras pokalbis" sukurta bendradarbiaujant su Švietimo mainų paramos fondu, administruojančiu projektą „Profesinio mokymo ekspertų tinklas" (PROMET).
Komentarai
Bendravimo taisyklės