Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip prikelti ES ekonomiką?

2024-10-08, Antradienis 09:10
Raigardas Musnickas

Buvusio Italijos premjero ir Europos Centrinio Banko pirmininko Mario Draghi Europos Parlamento nariams pristatyta Europos konkurencingumo didinimo vizija privertė permąstyti senojo žemyno ekonomikos kryptį. Kokia ji turi būti ir ko imtis, Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ savo vizijas išdėstė Lietuvos pramoninkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius ir europarlamentaras Virginijus Sinkevičius.

Savo technologijas atidavėm už dyką

V. Janulevičius teigia, kad jau prieš 10 metų matėsi tam tikri Europos Sąjungos ekonomikos stagnacijos ženklai.

„Naiviai tikėtasi, kad viskas taip ir tęsis toliau: mes kursime technologijas ES mokesčių mokėtojų pinigais. Po to tas technologijas atiduosime pigesnės darbo jėgos šalims gaminti produkciją, o mes tiktai skaičiuosime pelną.

Bet ši siurrealistinė idėja žlugo. Atiduodami savo technologijas kitiems, skatinome juos vystytis greičiau. Ir dar už dyką! Patys negamindami ir nepanaudodami tų technologijų galutiniam produktui sukurti, ilgainiui praradome žinias, sunaikinome inžinerinį potencialą ir nutolome nuo dabar lyderiaujančių šalių.

Kai tuo tarpu JAV jau prieš 7-8 metus pradėjo suprasti, kad atiduodamos savo technologijas, pavyzdžiui, Kinijai, kasasi sau duobę. Toks įspūdis, kad ES pirmą kartą apie tai išgirdo tik M. Draghi raporte. Ir labai susijaudino“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas.

Ir priduria neteigiantis, kad viską reikia gaminti tik pas save – esą pakaktų pasigaminti 20-30 proc. strategiškai svarbių dalykų. Pirmiausia tai turėtų būti maistas, antra – vaistai, trečia – energetika ir pramonė.

„Bet kai tu sunaikini šiuos sektorius, tave anksčiau ar vėliau kas nors pradeda šokdinti. Šiandien matau, kad Europa yra bedantė. Mes net nesugebame susitarti savo viduje. Ateityje darbo vietos pramonėje nyks ir jas užleisime kitiems. O mes būsime jau nebe Europos Sąjunga, o tiesiog vartotojų sąjunga“, – įsitikinęs V. Janulevičius.

Energetinė nepriklausomybė – būtina  

Buvęs Europos Komisijos narys, dabar europarlamentaras V. Sinkevičius sako, jog ES priklausomybę nuo trečiųjų šalių gamintojų pirmiausia išryškino koronaviruso pandemija. Jis atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius 50 metų vieno trilijono eurų kapitalizacijos įmonių ES-oje susikūrė lygiai nulis. O JAV – net šešios tokios įmonės.

„ES ekonomika vis dar laikosi ant sunkiosios pramonės, t. y. automobilių, chemikalų, metalurgijos. Visam tam reikia daug energetikos resursų, o Rusijai užpuolus Ukrainą, kainos šovė į viršų. Tai ženkliai sumažino ES konkurencingumą“, – primena V. Sinkevičius.

Anot jo, mums reikalinga energetinė nepriklausomybė ir M. Draghi kalba apie lyderystę, kurią ES kol kas turi atsinaujinančioje energetikoje: „ir tai reikėtų išlaikyti, į tai investuoti. Energetikos transformacijos tikslas yra ne tik generuoti daugiau elektros, bet ir technologijų srityje kurti darbo vietas. O būtent technologijų srityje ES dabar labiausiai atsilieka. Priklausome nuo sunkiosios pramonės ir negebame investuoti į technologijų vystymą. Dauguma sėkmingų startuolių iš ES išsikelia, nes per mažai rinkos kapitalo – JAV rizikos fondai daug dosnesni.“

Išgelbės tik milžiniškos investicijos?

EP narys V. Sinkevičius pastebi, kad M. Draghi daug kalba apie problemas, bet labai mažai – apie sprendimus. Pagrindinis jo siūlomas sprendimas – milžiniškos investicijos: kasmet – po 800 milijardų eurų. Tai yra 5 proc. ES bendrojo vidaus produkto.

Investuoti siūloma į tikslines, proveržio technologijas bei įmones, į atsinaujinančią energetiką.

„Valstybės turi skatinti verslą kurti inovacijas ir rizikuoti. Kai tuo tarpu ES-oje dažnai viskas vyksta atvirkščiai – naujas technologijas skubame sureglamentuoti. Pavyzdžiui, daug kas džiaugėsi, kad Bendrijoje jau reglamentuotas dirbtinis intelektas (DI). Bet ir daug kas juokėsi, kad reglamentuojame technologiją, kurios dar nepažįstame. Ir įmonės, kurios galėtų kurti DI srityje, keliasi į JAV, nes ten geresnė prieiga prie kapitalo, mažesnė biurokratinė našta“, – teigia europarlamentaras.  

Išskirtinė Kinijos taktika

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas atkreipia dėmesį į išskirtinį ir kryptingą Kinijos elgesį.

„Jie subsidijuoja kryptis, kurios turi ateitį. JAV šią Kinijos taktiką jau seniai perprato, tą patį pastebėjo ir Japonija, kuri dabar skatina savo įmones grįžti iš Kinijos. ES irgi tą jau jaučia – iš Kinijos jos investicijos jau bėga, bet kinai vis tiek subsidijuoja į priekį, pavyzdžiui, anglies pluošto gamybą.

Mes dar įpratę automobilius gaminti iš plieno, aliuminio. Bet ateina anglies pluoštas, kuris nerūdija, yra lengvesnis, tvaresnis ir ilgaamžiškesnis. Kinai turi jau prieš penkerius metus Vokietijoje nupirktą anglies pluošto gamybos įrangą ir šia medžiaga galėtų aprūpinti visą pasaulį.

Be to, jie dirba šešias dienas per savaitę, yra gerai išsilavinę – JAV baigę mokslus, kuriuos subsidijavo valstybė, sugrįžo atgal į Kiniją dirbti“, – pasakoja V. Janulevičius.

Ką gi daryti ES-ai? Verslininkas mano, kad reikia įvesti tam tikrus ribojimus kinų produkcijai, jog būtų palaikomos vietinės pramonės šakos: „arba jeigu Kinijai mes esame pirkėjas numeris vienas, o mes iš tiesų tokie ir esame, priversti gerbti mus, laikytis tų pačių taisyklių ir nesubsidijuoti kai kurių produktų, kurie turi ateitį. Bet, žinoma, kad tai pavyktų padaryti – mažai tikėtina.“    

Europoje – darbo našumo krizė

V. Sinkevičius primena, kad ES jau ėmėsi veiksmų – patvirtino papildomus importo tarifus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams.

„Bet ką M. Draghi pabrėžė – tai, kad reikia gilinti Europos kapitalo rinką. Ir čia nebus kito sprendimo, nes nė viena Bendrijos šalis nesugebės viena pati konkuruoti su JAV ar Kinija.

Kitas dalykas – tikslinės investicijos. Po 2008 m. ekonomikos nuosmukio Europoje kilo darbo našumo krizė. Šalių BVP augo, o darbo našumas – ne. O tai – labai didelis iššūkis. Šią problemą sprendėme įsiveždami darbo jėgą. Vietoje to, kad investuotume į pramonės automatizavimą“, – sako Europos Parlamento narys.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Naujausi epizodai