Penktadienį minėsime Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Lietuvos geopolitinė padėtis prieš 106 metus buvo nepalyginti sunkesnė. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos teritorijoje šeimininkavo Vokietijos imperijos kariuomenė, Vokietija telkė pajėgas vasaros puolimui Vakarų fronte. Buvo visiškai neaišku, kokia bus Pirmojo pasaulinio karo baigtis. Rusijoje vyko pilietinis karas, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, virto ne tik pilietiniu, bet bolševikams bandant skverbtis į Europą, ir išoriniu karu.
Anot istorikų, Vasario 16-oji tapo modernios, tautinės, demokratinės Lietuvos pradžia. Lietuvos, kurioje nebe politinis elitas ar diduomenė, tačiau visuomenė tapo valstybės valdymo ir valstybinių reikalų tiesiogine dalyve. Vasario 16-osios Akte buvo nurodyta, kad valstybės pamatus turės nustatyti „demokratiniu būdu visų gyventojų išrinktas Seimas“. Tai yra modernaus valstybingumo pamatas, ant kurio atsikūrė ir 1990 m. Lietuva. Kitaip tariant, patyrus daugiau ar mažiau teritorinių netekčių, po 1918 m. buvo suformuotas nacionalinio valstybingumo branduolys.
Laidoje diskutuoja Seimo narys, istorikas Valdas Rakutis ir Kauno miesto muziejaus muziejininkas Simonas Jazavita.
BNS nuotr.
Komentarai
Bendravimo taisyklės