Kokios europiečių baimės?
Prancūzijos prezidentas ragina Ukrainos sąjungininkus nebūti bailiais. Tikėtina, kad tokią jo reakciją iššaukė žaibiškas Europos Sąjungos lyderių atsisakymas siųsti karius į Ukrainą. Tačiau ne tik lyderiai, bet ir Europos gyventojai daugeliu atvejų yra skeptiški. Vos 10 proc. apklaustųjų tiki, jog Ukraina gali nugalėti Rusiją. Remiantis 12-oje Europos šalių atliktomis apklausomis, labiausiai tikėtina karo baigtimi yra laikomas kompromisinis Rusijos ir Ukrainos susitarimas.
Šias apklausas užsakiusi ES užsienio santykių taryba teigė, kad dėl pasikeitusių nuotaikų politikai turės laikytis „realistiškesnio“ požiūrio ir sutelkti dėmesį į tai, ką iš tikrųjų turi reikšti priimtina taika. Apie tai Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo europarlamentaras Juozas Olekas ir Seimo Europos reikalų komiteto narys Matas Maldeikis.
Stereotipų gniaužtuose
Anot M. Maldeikio, Vakarų europiečių požiūrį į Rusiją nulemia įsitvirtinę stereotipai. „Tai – įsivaizdavimas, kad Rusija yra tokia pati, kaip ir Vakarų Europa. Svarstoma, kad galbūt rusai labiau paveikti propagandos, galbūt labiau suklaidinti, bet iš esmės jie esą yra tokie patys vakariečiai, kaip ir mes, ir kad juos galima atvesti į protą. Dėl to ir matėme Emanuelio Makrono skambučius Vladimirui Putinui, tikintis, kad susėsime, pasikalbėsime, išsiaiškinsime ir klausimas bus išspręstas. Buvo įsivaizduojama, kad bendraudami pririšame Rusiją prie Vakarų, o iš tiesų tai Vakarai prisirišo prie Rusijos“, – akcentuoja Seimo Europos reikalų komiteto narys.
Europarlamentaras J. Olekas sako, kad negalima į vieną krūvą suplakti visų žmonių – reikia kalbėti ne apie rusus, o apie Rusijos režimą.
„Rusija turi pažangių demokratinių jėgų, kurios kitaip mato sugyvenimą Europoje. Bet iš tiesų vienintelis galimas šio konflikto sprendimo kelias yra visų Ukrainos žemių atkovojimas. Nes kai tiktai režimui leisdavo pasilikti – ar tai buvo Sakartvelas, ar tai buvo Krymas – sulaukdavome tolimesnės agresijos. Ir tą mes nuolat sakome savo kolegoms Europos Parlamente“, – teigia J. Olekas.
Vakarai dėl Rusijos neturi plano
Kaip teigia M. Maldeikis, liberalios demokratijos stiprybė yra rinkimai. Bet paradoksas, kad tai tampa ir liberalios demokratijos silpnybe. Tokie autokratai, kaip V. Putinas, tuo naudojasi, nes puikiai supranta – ten politinis elitas visą laiką keičiasi.
„Kiekvienoje Vakarų šalyje yra savas politinis ciklas. Ir yra nuolatinis opozicijos spaudimas. Kai tu girdi kokią nors žinutę iš Vakarų lyderio, iš karto turi pažiūrėti, ką apie tai kalba opozicija ir kada toje šalyje rinkimai. Tuomet suprasi to lyderio kalbėjimo motyvus. Tai E. Makrono žinutė yra lyderystės klausimas – Vokietija ar Prancūzija? E. Makronas nori būti kiečiausias. Bet problema su tokiomis žinutėmis ta, kad po dviejų savaičių jis kalbės priešingai. Tai yra žudantis dalykas, – sako M. Maldeikis. – Problema su ES šalimis yra ta, kad kiekviena iš jų turi savo dinamiką, savo rinkiminį ciklą ir savo pozicijos-opozicijos žaidimus, kurie daro didelę įtaką politikų siunčiamoms žinutėms.
Didžioji Europos politikos problema – kad nėra darbotvarkės Rusijos atžvilgiu. Nėra plano, ką Vakarai nori Rusijoje pasiekti. Ar norima, kad ukrainiečiai atsiimtų savo žemes ir gyventumėme taip, kaip buvo? Ar mes sprendžiame Rusijos klausimą, kaip tokį? Ir kaip mes jį sprendžiame? Jeigu Vakarai turėtų strategiją Rusijos atžvilgiu – ginklų, politinio, bendravimo kontekstai būtų visiškai kitokie. O dabar kiekviena iš ES šalių turi skirtingą požiūrį. V. Orbanas turi vieną požiūrį, E. Makronas žaidžia savo žaidimus, vokiečiai turi savo logiką. Nėra bendro vardiklio ir požiūrio, kaip elgtis su Rusija.“
Naujas lyderis – Čekijos prezidentas
EP narys J. Olekas sako neabejojantis, kad visi norėtų demokratinės, taikios, tarptautinę teisę pripažįstančios Rusijos. Jis viliasi, kad tokių pokyčių anksčiau ar vėliau sulauksime. Tačiau dabar paprasti europiečiai paprasčiausiai trokšta ramesnio gyvenimo.
„Deja, Vakarų Europa yra įkliuvusi į Rusijos glėbį. Padarytos milžiniško investicijos ir matome, kaip kompanijos nenori trauktis iš tos šalies ir prarasti pelnus. O dėl lyderių, kurie šiuo metu iškyla – tai labai svarbus Čekijos prezidento pavyzdys, kuris parodė, kad jeigu tau svarbios vertybės, gali rodyti iniciatyvą, uždegti kitus ir suteikti pagalbą Ukrainai“, – pastebi europarlamentaras. Čekijos prezidentas Petras Pavelas dabar yra vienas pagalbos Ukrainai lyderių. Jis ne tik pakartojo, kad Vakarų Valstybės galėtų išplėsti paramą Ukrainai, bet ir inicijavo 800 tūkst. sviedinių Ukrainai paieškas už ES ribų.
Pasak J. Oleko, Europa buvo pakankamai atsipalaidavusi bendrame gynybos fone ir daugelis gynybos pramonės šakų buvo tiesiog sustabdytos. Dabar norint ją atgaivinti nepakanka vien tik įlieti lėšų: „reikia startuoti kuo anksčiau. Aišku, visus ištiko šokas, kai pagalbą Ukrainai sustabdė JAV. Respublikonų užblokuotas paramos Ukrainai paketas yra labai didžiulis neigiamas faktorius. Antra vertus, tai skatina labiau vienytis Europos lyderius. Ir tokius, kaip E. Makrono, pasisakymus, kad ginkluotės neturime, tai į Ukrainą siųsime karius.“
Skatino diskutuoti dėl agurkų formos
Seimo Europos reikalų komiteto narys M. Maldeikis tvirtina: kad Europa nesigamino ginklų – tai buvo JAV interesas.
„Vašingtonas ragindavo ES diskutuoti dėl agurkų formos prekybos tinkluose, o ne lįsti į saugumo klausimus ir karus. JAV inicijavo Europos depolitizavimą saugumo klausimais. O dabar JAV išgyvena identiteto krizę, kuri truks labai ilgai. Šalies ekonomika atrodo neblogai, bet jei žvelgi giliau, matyti, kad vidurinioji visuomenės klasė silpsta, darosi vis piktesnis, didėja migracijos problemos. Donaldas Trumpas tą jaučią ir tuo naudojasi. Politinis elitas supranta, kad amerikiečiams vis mažiau rūpi Europos problemos. Ir ES į tai jau reaguoja. Mes matome bendrus judėjimus saugumo srityje. Tuo pačiu mes siunčiame žinutę JAV, Rusijai ir kitiems: žiūrėkite, ES turi valią priiminėti sprendimus ir saugumo srityje“, – teigia politikas.
EP narys J. Olekas pastebi besikeičiantį požiūrį į tai, kad Europa turi turėti savo autonomiją: „per koronaviruso pandemiją matėme, kaip buvo konsoliduotos jėgos, įvykdyti bendri pirkimai, žmonės aprūpinti ir išgelbėta milijonai gyvybių. Dabar gi reikia eiti toliau. Tik reikia kiekvienoje šalyje kalbėti, kas yra tas stiprėjimas ir kas ta autonomija, kuri ne dubliuoja NATO, o sustiprina europinį flangą. Dabartiniai EP pasiūlymai – turėti stipresnę gynybinę kryptį, tam skirti adekvačius resursus. Mums visiems reikia stipresnės Europos, nes tai bus ir pigiau, ir efektyviau.“
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Citata
Komentarai
Bendravimo taisyklės