Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Apie kovą dėl merų ir vietų vietinėse tarybose, ir ne tik

2019-01-21, Pirmadienis 07:40

Rimvydas Valatka

Prezidento rinkimų fronte – jau kaip ir viskas aišku. Na, bent jau aišku, kas ant ko stato. Todėl šįkart pakalbėkime apie kovą dėl merų ir vietų vietinėse tarybose. Nes iki kovo 3-iosios, kai savivaldos rinkimai, liko vos 40 dienų.

O juk čia sukasi smarkiai daug mūsų pinigų – nėra net ko lyginti su Prezidentūra. Pagaliau ir korupcijos savivaldoje yra daugiau nei ministerijose, kurios bent jau yra po akimis žiniasklaidai ir opozicijai.

Tai, kad miestuose ir rajonuose vyksta mūšis ne dėl šlovės, o už gyvenimą, vaizdingai atskleidė „Lietuvos ryto“ priedo „Sostinė“ reportažas. Kodėl
Vilniaus savivaldybė staiga atsisakė keturių užsakytų modulinių vaikų darželių už 4 mln. eurų? Juk Vilniuje jų vis dar trūksta.

Gali būti, kad tik todėl, kad jie būtų pastatyti tik gegužę. O kam valdžiai geri dalykai, kurie įvyksta tik po rinkimų?

Bendrovė „LitCon“ jau kreipėsi į teismą dėl vienašališkai nutrauktos sutarties. Kiek tokių netęsybų už mūsų pinigus šįmet bus ant Lietuvos – ar kas nors bent apytiksliai žino?

Kaip žinoma, prieš ketverius metus įvyko pirmieji tiesioginiai miestų ir rajonų merų rinkimai. Kas pasikeitė?

Be jokios abejonės, tai, kad absoliuti dauguma merų išsaugojo postus visą kadenciją. Prieš tai merai daug kur keisdavosi kas metus ar pusmetį.
Tačiau ar nuo to ten gyvenantiems žmonėms buvo geriau? Kažkodėl į šį klausimą niekas kažkodėl dar nebandė atsakyti.

Kas pasikeitė dar? Vilniuje per tuos ketverius metus vos nenugriuvo Gedimino pilies kalnas. Tiesa, kalną ir pilį valdo Kultūros ministerija.

Tą pačią dieną, kai premjeras Saulius Skvernelis Rusnėje valstiečiams paskelbė gerąją naujieną apie Prezidento rinkimus, Ukmergės centre nugriuvo prieš pusmetį baigto tvarkyti piliakalnio šlaitas.

Ukmergės rajono administracija paskelbė daug žodžių apie ledo tirpimą, balą, blogą polinę sistemą ir riedantį akmenį. Tuo metu Ukmergės bendruomenės pirmininkas Julius Kazėnas žurnalistams aiškino, kad piliakalnis slenka dėl to, jog per porą metų jį suniokojo vietos valdžia.

Tai, žinoma, gali būti tik emocija, bet ne emocija yra faktas, kad drauge su akmeniu žemyn nuriedėjo ir 350 tūkst. čia investuotų eurų. Ukmergiškiai šalia piliakalnio uždegė žvakes, o žvakės visada atrodo simboliškai.
Bet pats tikriausias mūšis ne dėl šlovės, o dėl vietos po saule kovo 3-iąją vyks tikrai ne Ukmergėje ir net ne Vilniuje. Smarkiausias mūšis turėtų įvykti Klaipėdoje.

Ilgai miestą valdęs Liberalų sąjūdis suskilo – liberalai į rinkimus eina su dviem kandidatais ir dviem sąrašais. Į atsivėrusį plyšį koją įkišo Ramūno Karbauskio partija. Valstiečių kandidatu į miesto merus tapo Klaipėdos uosto generalinis direktorius, ekssocialdemokratas Arvydas Vaitkus.

Tačiau valstiečių paraiška paimti Klaipėdą solidžiausiai atrodo ne tik dėl to, kad pats uosto viršininkas bandys imti Klaipėdą.

Kaip parodė LRT žurnalistų atliktas tyrimas, valdančioji valstiečių partija daug sėkmingiau už kitas partijas renka pinigus savivaldos rinkimams.

Ketvirtadalį visos surinktos sumos – 44 tūkst. eurų – valstiečiams paaukojo asmenys, užsiimantys baltarusiškų trąšų krova Klaipėdos uoste. Susijusių verslininkų grupė valstiečiams skyrė maksimalias leidžiamas aukas. Kitos partijos tokia gausia parama kol kas negali pasigirti.

Tarp valstiečių rėmėjų – vieni turtingiausių Lietuvos žmonių, Birių krovinių terminalo akcininkas Igoris Udovickis, terminalo generalinis direktorius Vidmantas Dambrauskas, kiti su baltarusiškomis trąšomis susiję verslininkai ir jų artimieji. Iš kur toks dosnumas? Ir kodėl uosto generalinis direktorius staiga nusigręžė nuo jį į šį postą paskyrusių socialdemokratų?

Kol svarstome, galima atkreipti dėmesį į vieną sutampančią detalę naujojo valstiečių politiko Vaitkaus ir jo rėmėjo Dambrausko biografijose. Valstiečių kandidatas į Klaipėdos merus ir jo finansinis rėmėjas į verslą atėjo iš policijos. O iš kur į politiką atėjo premjeras Skvernelis?

Abu valstiečių figūrantai Klaipėdos teisėsaugoje dirbo pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai uoste buvo realiai karšta, ir tai tikrai ne tas žodis.

Ar tai yra kaltinimai? Apsaugok, Viešpatie. Tačiau sutikite, kad toks sutapimas yra mažų mažiausiai įdomus.

Ne mažiau įdomu yra tai, kad tokių sutapimų pastaruoju metu – kaip iš gausybės rago. Antai valstiečių kandidatas į Varėnos merus yra Minsko aukštosios milicijos mokyklos 1989 m. laidos absolventas Marijonas Čapkovskis. Buvęs Šalčininkų ir Varėnos rajonų policijos vadas.
Atskirai paimtas šis faktas turbūt niekam neužkliūtų. Bet policininkų ir buvusių aukštų specialiųjų tarnybų pareigūnų antplūdis į partijas ir rinkimų komitetus bado akis. Ir ne tik valdančiojoje valstiečių partijoje. Štai į Socialdemokratų partiją prieš mėnesį įstojo buvęs Finansinų nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas Kęstutis Jucevičius. Tas pats FNTT generolas, apie kurį Seimo Antikorupcijos komisija buvo paskelbusi, kad jis atsakingas dėl dingusių šimto FNTT slaptų dokumentų. Tas pats generolas, kuris ilgai bylinėjosi su itin spalvingos biografijos advokatu Juzefu Kozubovskiu. Teismas pripažino, kad Kozubovskis neteisėtai rinko informaciją apie FNTT generolą, tačiau generolas su Kozubovskiu netrukus kažkodėl susitaikė. Socialdemokratu tapo ir į atsargą išėjęs kariuomenės brigados generolas Algis Vaičeliūnas, ir buvęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadas Remigijus Baniulis. O artimiausiu metu LSDP nariu turėtų tapti ir buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žimantas Pacevičius. Tas pats, kuris vadovavo darbietės, Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės sekretoriatui. Jo pavardė minėta Druskininkų skandale. Buvo nustatyta, kad šis STT vadas keturis kartus nemokamai naudojosi savivaldybei priklausančio sveikatingumo poilsio centro „Aqua“ paslaugomis. O buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Saulius Stripeika partijos nariu yra nuo pat 2012 metų. Tai tas pats generolas, kuris prieš penkerius metus socialdemokrato Juozo Bernatonio vadovaujamoje Teisingumo ministerijoje dirbo viceministru bei vadovavo Registrų centro valdybai. Vėliau įsidarbino Registrų centro direktoriaus pavaduotoju, tačiau turėjo pasitraukti iš šių pareigų nustačius, kad supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Kodėl policininkai negali dalyvauti rinkimuose, klausia tūlas valstietis? Ar buvęs policininkas ne žmogus? Geras klausimas. Pasvarstykim.

Tikrai nėra nieko blogo tame, kai ekspolicininkas ar generolas dalyvauja politikoje. Tai ko čia kabinėjasi žurnalistai? Žurnalistai nesikabinėja – tik užduoda klausimus. Pavyzdžiui, kodėl tiek daug buvusių policininkų staiga susidomėjo politine karjera? Kuo tai gresia valstybei? Ar tai į gera silpnai pilietinei visuomenei?

Prieš porą dienų 15min.lt reportažas priminė, kad pernai STT po kratų nušalino miesto merą Rytį Račkauską. Praėjo lygiai pusė metų, o meras nei nuteistas, nei paleistas – tik jo nušalinimas vis pratęsiamas.

Galbūt čia viskas gerai, bet pakabintas Račkauskas dalyvauja mero rinkimuose, o jo varžovas lyg tyčia yra buvęs STT Panevėžio valdybos viršininkas Povilas Urbšys. Kas galėtųi paneigti, kad mero byloje štilis įsivyravo ir dėl to?

Ne paslaptis, kad buvę aukšti policijos ir spectarnybų pareigūnai į politiką atsineša daug slaptos ir – nepabijokim to žodžio – pikantiškos informacijos, kurią naudoja politinėje kovoje. Išlieka ir jų ryšiai su spec. tarnybų vadovais.

Žaidimas slaptomis pažymomis jau ir iki tol Lietuvoje buvo pačiame įkarštyje, todėl tai negali nekelti nerimo. Ypač žinant, kad Lietuvoje telefoninių pokalbių pasiklausoma tiek pat, kiek ir Vokietijoje, kurios gyventojų skaičius net 30 kartų didesnis.

Ar Lietuva neartėja prie pavojingos ribos, kai dėl valdžios pjausis ne ideologijos ir partijos, o specialiųjų tarnybų agentų ir policininkų gaujos?

Ar jūs norėtumėte gyventi tokioje šalyje? Gal kai kam ir patiktų, kad Lietuva taptų tokia pat kaip Rusija. Bet nereikėtų pamiršti, kad tokioje šalyje ne tik laisvai užsiimti verslu, bet ir gyventi yra pavojinga. Ką ir kalbėti apie tokios valdžios kritiką.

Taigi turime ženklų, kad brėžiasi tokia nelinksma politinė seka: partija – komitetas – nepartinių partija valstiečiai – partija-generalitetas. O ant galų galo bus nepartinis Pinochetas?

Galbūt tai tik sutapimas. Bet ir žiūrėti į tokią tendenciją pro pirštus būtų netoliaregiška.

Komentarą parengė politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą