Ar reikia imtis priemonių prieš Rusijoje veikiantį Lietuvos verslą?
Seime registruotas įstatymas uždrausti valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai remiančioms agresiją prieš Ukrainą, veikiančioms Rusijoje ar jos okupuotose teritorijose. Teigiama, kad Rusijoje veikia apie 140 Lietuvos kapitalo įmonių. Panašu, kad tiek pozicija, tiek opozicija tokį įstatymą palaikytų, bet keli kritikai nurodo, kad tai kuriama tik dėl Kauno mero ir „Vičiūnų grupės". Ar reikia uždrausti valstybiniuose viešuosiuose pirkimuose dalyvauti įmonėms, vis dar veikiančioms Rusijoje? Ar tikėtina, kad tokia priemonė suveiktų, kaip paskata pagaliau pasitraukti iš šalies agresorės?
Diskutuojame su šį įstatymą siūlančia Seimo nare Ieva Pakarklyte, Šiaulių banko vyriausiąja ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene, „Stop prekybai rusijoje“ iniciatyvos savanoriu Ignu Plunksniu, teisininku Gintautu Bartkumi.
Antra dalis. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ir toliau tęsiasi diskusijos, ką daryti su tūkstančiais migrantų iš Baltarusijos ir Rusijos, kurių visų patikrinti valstybės institucijos nėra pajėgios. Taip pat, prieš kurį laiką, prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys „Žinių radijui" teigė, kad išaugęs imigrantų iš Vidurio Azijos šalių skaičius kelia iššūkius juos tikrinančioms specialiosioms tarnyboms, nes tose šalyse dalis politinės opozicijos yra siejama su ekstremizmu. Dabar išgirdome apie atvejį, kai Lietuvoje sulaikytas Tadžikijos opozicijos aktyvistas, susijęs su teroristinėmis organizacijomis. Kiek Valstybės saugumo departamentas dar pajėgus kovoti su išaugusiu grėsmių kiekiu?
Kalbame su Valstybės saugumo departamento vadovu Dariumi Jauniškiu.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės