Iš ką tik atlikto mokslinio tyrimo juodraščio apie Vilniaus įvaizdį XV-XVIII laikais svetimšalių akimis:
„Prancūzų kariškis François-Paulinas Dalairacas1688 m. dienoraštyje rašė: Vilnius yra sostinė, kuri yra provincijos centas ir yra pats didžiausias ir pats gražiausias provincijos miestas visoje Šiaurėje; padabintas gražiomis bažnyčiomis, stipriai įtvirtintais rūmais, turi turtingų miestiečių, labai didelių pirklių, [gabių] visų sričių meistrų ir amatininkų; jame yra katedra ir centrinė šalies administracija, čia įsikūręs Vyskupas, turi savo provinciją."
„XVIII a. 9 dešimtmetyje apie miestą ir jo gyventojus savo laiškuose rašė čia gyvenęs, jau ne kartą minėtas, profesorius J. G. A. Forsteris. Viename laiškų (1784 m.) jis antrino savo bičiuliui, kad šis buvo – visiškai teisus, sakydamas, jog [atvažiuodamas į Vilnių] einu gyventi tarp lokių. Jam atrodė miestas stokojantis tvarkos, o apie tai kaip jis matė vietos gyventojus telpa į šį jo sakinį: pusiau civilizuoti, pusiau laukiniai – geriau jau jie būtų visiškai laukiniai, kaip draugai kitame pusrutulyje.
Nebuvo jis patenkintas ir vietos maistu. Rašė, jog gaunama mėsa kartais bloga, kartais pakenčiama, duona visada bloga, jei pats nekepi. Dažnai būna žvėrienos. Šie trys dalykai labai pigūs, o visa kita negirdėtai brangu. Gero pieno ir sviesto nėra. Daržovės ir vaisiai – retenybė."
Apie atliktą tyrimą ir kokias išvadas galime daryti apie Vilniaus įvaizdį LDK laikais, kalbamės su tyrimo autoriumi Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto mokslininku doc. Tomu Čelkiu.
Komentarai
Bendravimo taisyklės