Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Ar Europos Sąjungoje gali įsiviešpatauti kraštutinė dešinė?

2023-11-29, Trečiadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Nyderlandus nustebino kraštutinio dešiniojo populisto Geerto Wilderso politinės jėgos pergalė rinkimuose. G. Wildersas vadinamas Nyderlandų Donaldu Trumpu, jis kategoriškai pasisako prieš Islamą, Europos Sąjungą ir jos vykdomą migracijos politiką. Dėl žodžio laisvės dabar sunerimę Nyderlandų žurnalistai, o po rinkimų rezultatų į gatves išėjo nepatenkinti rinkėjai. Apklausos rodo, kad ir kitose Vakarų Europos šalyse daugėja radikalumo. Vokietijoje stebima, kad kraštutinė dešinioji jėga, „Alternatyva Vokietijai", įgauna vis daugiau palaikymo. Tuo metu Airiją sukrėtė kraštutinių dešiniųjų riaušės, įvykusios po išpuolio prieš kelis mažamečius, socialiniuose tinkluose pasirodžius nepatvirtintai informacijai, kad užpuolikas yra Alžyro pilietis.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorės Margaritos Šešelgytės, radikalios jėgos randasi dėl neapibrėžtos saugumo situacijos. Neretai radikalūs populistai visuomenei pasiūlo lengvus, nors ir nebūtinai teisingus, atsakymus. Vakarų Europoje pastaruoju metu tie atsakymai susiejami su migracijos politika.

„Yra labai didelis nesaugumo jausmas, ypač mūsų regione, atsiradęs dėl karo Ukrainoje, dar ir karas Izraelyje, Hamas ataka prieš Izraelį, Izraelio atsakomieji smūgiai. Visą tai sukuria nesaugumo jausmą. Žmonės ieško labai lengvų atsakymų, ieško priešų. Dažnai tas priešų ieškojimas nukrypsta į migrantus. Į tuos kurie yra kitokie, turi kitą kultūrą, kurie, pasak populistų, neva ateina pavogti mūsų darbo vietas, pakeisti mūsų gyvenimo būdą ir tai kuria dar didesnį nesaugumą. Ta tendencija labai ryškiai matosi, ypač tose šalyse, kur yra dideli migrantų skaičiai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ pastebėjo profesorė M. Šešelgytė.

Pasak ekspertės, apklausos rodo, kad pačios visuomenės kaip nesaugumo priežastį nurodo ne išaugusius migrantų srautus, bet ekonominius ir saugumo išorėje iššūkius, socialinio neteisingumo jausmą, tačiau labai dažnai Vakarų visuomenių kraštutiniai dešinieji susikoncentruoja į migrantus. Dalis ekspertų teigia, kad Rytų kraštutiniai dešinieji dažniau linksniuoja LGBT, o ne migrantų keliamą pavojų. Priežastis – ne tokie dideli migrantų srautai pasiekia Rytų Europą. Visgi, „jei pasižiūrėtume į paskutiniu metu Lenkijoje vykusius rinkimus, migracija irgi buvo tas momentas, apie kurį garsiau kalbama. Netgi, buvo jaučiamas susiskaldymas su ukrainiečių pabėgėlių bendruomene, kuri yra Lenkijoje. Skaičiai Vakarų ir Pietų Europoje kalba už save. Pietų Europos šalyse šis klausimas yra ypač aktualus, tai yra saugumo problema. Ji veikia tas šalis daugiau nei Vakarų Europą. Vakaruose tai yra labiau iššūkis gyvenimo būdui, bet ne išorinis dirgiklis, su kuriuo susiduria Italija ir Graikija. Italija yra labai geras pavyzdys, kaip vyko rinkimai reaguojant į tai, kas vyksta prie Italijos sienų ir Viduržemio jūroje. Ten didele dalimi rinkimų rezultatai buvo lemti su migracija susijusių baimių“, – kalbėjo profesorė.

Ar per Europos Sąjungą gali nusiristi didelė kraštutinių dešiniųjų banga – sunku nuspėti, tačiau aišku, kad kiekvienas radikalių pažiūrų premjeras didina Bendrijos veto gretas.

„Bet koks populistinis judėjimas verčia sunerimti, nes jis yra destrukcinis, jį labai sunku priimti. Vieną vertus, viduje susitarimai sunkiau pasiekiami, kitą vertus, jei Geertas Wildersas tampa premjeru, nors nebūtinai taip bus, ir vyksta balsavimai Europos Vadovų Taryboje, jis ima vetuoti įvairiausius klausimus, panašiai kaip elgiasi Viktoras Orbanas. Tokių veto žaidėjų išaugimas iš tiesų paralyžiuoja Europos Sąjungos veiklą labai svarbiais klausimais“, – sako profesorė.

Demokratijos standartų mažėjimas, kaip ir populizmo standartų didėjimas, pasak profesorės, yra užkrečiamas. Tai yra pavojaus ženklas ir kitoms šalims, kuriose yra panašūs judėjimai, kuriose tuoj vyks rinkimai.

„Jie vieni kitus įgalina. Kuomet G. Wildersas laimėjo rinkimus, iškart sekė V. Orbano sveikinimai, apie artėjantį pokyčių metą ir pokyčių vėjus. Tai yra negera tendencija“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė M. Šešelgytė.

EPA-ELTA nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/