EK įsipareigojimai jaunimui negali likti tik skambiais žodžiais
Rugsėjo mėnesį pristatydama darbus, kuriuos ketina atlikti per pirmąsias 100 dienų kabinete, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen patikino – jos komisarai surengs diskusijas – vadinamuosius „politikos dialogus“ – su jaunimu. Anot politikės, toks formatas, skirtas bendradarbiauti su jaunosios kartos atstovais ir formuoti į juos orientuotus sprendimus, bus kartojamas kasmet.
„Noriu užtikrinti, kad jauni žmonės galėtų pasinaudoti savo balsu, kurdami mūsų ateitį“, – sakė U. von der Leyen.
Lietuvos jaunimo atstovai bei politikai tokią iniciatyvą pasitinka palankiai. Tačiau pažymi – įsipareigojimai negali likti tik skambiais žodžiais, o realus kontaktas su jaunuomene turėtų atsispindėti EK darbotvarkėje.
„Šioje vietoje yra svarbi sąvoka, kurios reikėtų išvengti – kad tai netaptų tiesiog „youthwashing“ (liet. jaunimo smegenų plovimas). (...) Kad va, mes dirbame su jaunimu, štai pasikalbame, pabendraujame, valio, ir vėl po to metus nieko nebus. Tai sakyčiau, kad bent pati idėja yra tikrai šauni. Gerai, kad toks formatas yra kuriamas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Skaitmeninė karta“ kalbėjo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi.
Jis pastebėjo, kad, siekiant įtraukti jaunimą į politinius procesus, dažnai kilnios iniciatyvos gali likti tik gražiais žodžiais. Be to, anot jo, sprendimų priėmėjams gali kilti iššūkių ne tik bandant suderinti įvairių visuomenės grupių pozicijas – pastarosioms gali būti sunku ir vieniems kitus išklausyti.
„Esminė problema, su kuria susidurs tiek šis formatas, tiek bendrai su kuo mes susiduriame ir Europos Sąjungos lygmenyje, ir nacionaliniame lygmenyje – mes ir tarp kartų nelabai gebame susikalbėti. Mes pirmiausiai iškeliame problemas – jas svarbu yra iškelti – bet mes po to nebegebame atsiriboti ir matyti savo bendrapiliečių, vyresnių ar jaunesnių, tokių, kokie jie yra. Savo bendrapiliečių, su kuriais kartu kuriama valstybė ir Europos Sąjunga. Tai, sakyčiau, į čia reikėtų koncentruotis“, – pastebėjo U. Masi.
Jam antrino ir jaunieji politikai, buvę kandidatai į Europos Parlamentą (EP). Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovė Fausta Roznytė pabrėžė: daugelis klausimų – nuo įsitraukimo į darbo rinką iki socialinės apsaugos – yra aktualūs visiems europiečiams, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Tad susikalbėjimo tarp skirtingų kartų tikrai reikėtų, akcentavo jaunoji politikė.
„Atrodo, kartais norisi to skirtingų kartų susikalbėjimo ir susitarimo“, – teigė pašnekovė.
Ji taip pat mano, kad jaunimo politikos klausimai turėtų sulaukti didesnio dėmesio ir netgi tam tikro įsipareigojimo iš Briuselio – pavyzdžiui, įsteigiant atitinkamą EK vadovės patarėjo pareigybę.
„Jeigu atsirastų toks patarėjas jaunimo klausimais – kaip atskiras portfeliais – atrodo, tai galėtų padėti labiau ne tik kalbomis išlaikyti tą jaunimo susidomėjimą ir politikos įgyvendinimą, bet ir pasiektais tiesioginiais darbais“, – samprotavo F. Roznytė.
Tuo metu į EP kandidatavęs socialdemokratas Tadas Vinokuras pastebi, jog svarbu ne tik turėti tam tikrą kontaktą su jaunąja europiečių karta. Anot politiko, tam, kad mezgamas ryšys būtų rezultatyvus, reikia gebėti kalbėti su jaunimu „jų kalba“.
„Geriausias būdas – kalbėti apie konkrečius sprendimus, konkrečią problemą. Tikiuosi, kad Komisija tą darys ir mokės komunikuoti taip, kaip komunikuoja jaunimas“, – laidoje „Skaitmeninė karta“ diskutavo T. Vinokuras.
„Būtent tas noras pasiekti jaunimą ten, kur jie gyvena, tokiu būdu, kaip jie komunikuoja – jeigu tai įgyvendintų, manau, iš tikrųjų būtų kažkoks efektas. Nereiktų bijoti nusimesti biurokrato retorikos ir pasiekti žmones ten, kur jie yra. Kalbėti taip, kaip jie kalba. Tai, man atrodo, yra pokytis, kurį galima sukurti“, – diskusiją apibendrino pašnekovas.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės