Rumunija, Vokietija, Prancūzija – pastaruoju metu šios šalys cituojamos viso pasaulio žiniasklaidos puslapiuose. Štai Rumunijos Konstitucinis Teismas panaikino prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus. Toks sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus Rumunijos žvalgybos paviešintus dokumentus, kurie įrodo, kad prie staigaus kraštutinių dešiniųjų naujoko iškilimo prisidėjo agresyvios Rusijos hibridinės atakos. Užfiksuoti ir dešimtys tūkstančių bandymų įsilaužti į kompiuterius. Dvi didžiausios Europos ekonomikos taip pat išgyvena politinę krizę. Prancūzijoje ką tik subyrėjo vos kelis mėnesius veikusi vyriausybė. Vokietijoje taip pat sugriuvo vyriausybė, kai kancleris atleido finansų ministrą. Dabar Vokietijos laukia pirmalaikiai rinkimai, o reitingai rodo vis didesnę „Alternatyvos Vokietijai" sėkmę.
Tradicinės partijos ir politinė fragmentacija
Europos Parlamento nario Vytenio Andriukaičio teigimu, „tradicinės partijos" šiandien vis dažniau tampa tik etiketėmis, nes politinės jėgos ne tik keičiasi, bet ir transformuojasi. „Iš tiesų, manau, kad terminas „tradicinės partijos" galbūt tampa tik etiketė. Yra politinės mokyklos, kurios turi savo ekonomines, socialines ir vertybines orientacijas, ir tos politinės jėgos, kurios palaiko šias mokyklas. Neabejotinai atsiranda ir naujos jėgos, kurios, kaip jau minėjau, skinasi kelią rinkėjų pasirinkimuose. Šiuo metu mes išgyvename labai gilią ir sudėtingą krizę, kurią sukelia daugelis veiksnių: karas, klimato kaita, energetikos kainos, maistas, žmonių lūkesčiai. Tokiu kontekstu labai sunku tikėtis, kad viena politinė jėga sugebės ilgiau išlaikyti pasitikėjimą. Todėl šiuo metu akivaizdu, kad mes patiriame didžiulę ir dinamišką turbulenciją", – „Žinių radijo" laidoje „Ar ES tai gali?" sakė jis.
Populizmas: radikalizacija ir paprasti sprendimai
Politologas Linas Kojala pastebi, kad populizmas tapo svarbia politine jėga, tačiau toli gražu ne visada jis reiškia radikalią ideologiją. „Populizmas dažnai sutapatinamas su radikaliomis ideologijomis, tačiau tai ne visada yra teisinga", – pabrėžia jis. Jis teigia, kad daugybė žmonių, atsakydami į krizes ir tradicinių partijų nesugebėjimą pasiūlyti aiškių sprendimų, tiesiog ieško paprastų atsakymų. Tai matyti ir šiuolaikinėje informacinėje erdvėje, kur netradiciniai šaltiniai, tokie kaip internetinės laidos ar podcastai, vis dažniau daro įtaką žmonių nuomonei ir sprendimams.
Pasak L. Kojalos, rinkėjai vis dažniau ieško paprastų, konkrečių sprendimų, net jei tie sprendimai ne visada atitinka tikrąją problemų esmę. „Tai ilgainiui gali tapti problema, nes sudėtingos politinės, ekonominės ir socialinės situacijos reikalauja ne paprastų sprendimų, o gilios analizės ir ilgalaikių strategijų", – pastebi politologas.
Tradicinių partijų iššūkiai ir galimi sprendimai
V. Andriukaitis, kalbėdamas apie ES institucijas, pažymėjo, kad Europos Komisija ir Europos Taryba išlieka stabilios, nors politinės jėgos Europos Parlamente tampa vis radikalesnės. „Be abejo, matome ir ryškių dešiniojo radikalizmo apraiškų, tačiau Europos Komisija, Europos Taryba ir kitos institucijos yra kitokios. Kadangi Europos struktūra yra trijų institucijų ansamblis, sprendimų priėmimo kontekstas ir procesai yra prognozuojami. Bent jau prognozuojami, atsižvelgiant į tai, kad pavyko patvirtinti Europos Komisijos naują programą ir suformuoti visas institucijas", – teigė jis.
Didžiausias Europos dėmesys dabar priklauso Prancūzijos ir Vokietijos įvykiams. „Šių šalių variklis yra esminis ES architektūroje. Tai – didžiausios ekonomikos ir pajėgumai, kurie gali prisidėti prie Europos Sąjungos (ES) krizių sprendimo. Turint omenyje, kad susiduriame su daugybe iššūkių, akivaizdu, kad šalys narės turės ieškoti stipresnių, konsoliduojančių jėgų. Jei Prancūzija nesugebės išspręsti savo ilgalaikių problemų, gali kilti klausimas, kaip visos 27 ES šalys galės susitarti dėl esminių sprendimų, tokių kaip daugiametė finansinė perspektyva. Daugiametė finansinė perspektyva artėja, ir netrukus reikės apsispręsti, koks bus jos formatas. Nuo to priklausys visų šalių narių parama, struktūrinė parama, gynybos finansavimas ir daugybė kitų dalykų. Taigi, šalių narių lygyje Prancūzijos problema tampa labai aštriu klausimu. Tai galioja net ir Vokietijai. Vokietijoje, mano manymu, po rinkimų išliks didžioji koalicija – krikščionių demokratų ir socialdemokratų koalicija, kuri, tikėtina, išlaikys stabilumą ir sugebės įveikti šiuo metu kilusią krizę. Žinoma, reikia nepamiršti, kad didelį vaidmenį ES vaidina ir Italija, Ispanija bei Lenkija. Tai didelės, galingos ekonomikos. Taip pat Rumunija yra svarbi, nors jos vaidmuo galbūt ne toks didelis. Bet ES kontekste, bent jau instituciniame lygyje, Komisija ir Taryba išlieka svarbios ir veiksmingos. Nematau didelių nesutarimų šiose institucijose", – sakė europarlamentaras.
L. Kojala taip pat pabrėžia, kad Prancūzijos politinė situacija yra kebli. „Jei Prancūzijoje tikrai prezidente taptų Le Pen arba galbūt kairiųjų radikalų atstovas – nes tokią galimybę matėme ir rinkimuose, pavyzdžiui, Jean-Luc Mélenchon nuostatos geopolitiniais klausimais kai kuriais aspektais praktiškai identiškai persidengdavo su tuo, ką kalbėjo Le Pen – tai aišku, viena didžiausių ES valstybių ir ekonominių galių tikėtina siūlytų šiek tiek kitokias idėjas dėl bendros ES ateities, nei buvo Emanuelio Macrono prezidentavimo metu. Bet apie tai kalbėti dar šiek tiek anksti", – aiškino jis.
L. Kojala akcentuoja, kad ES šalys nacionaliniuose parlamentuose taip pat ieško, kokiu būdu neutralizuoti itin radikalias jėgas. Yra dvi trajektorijos, susijusios su radikalių partijų įtraukimu į valdžią. „Pirmoji trajektorija – izoliuoti tokias partijas ir užkirsti joms kelią patekti į valdžią. Antroji – pabandyti jas įtraukti į koalicijas, tikintis, kad jų radikaliausi kampai bus sušvelninti", – teigė jis. Politologas paminėjo Švediją, kur po ilgo laikotarpio „Švedijos demokratų" partija, laikoma kraštutine dešiniąja, suformavo koaliciją su centro-dešinės jėgomis. Nors tai atrodė kaip radikalizacijos ženklas, realybėje partijos politika tapo nuosaikesnė.
Socialinės problemos ir pasitikėjimo krizė
V. Andriukaitis taip pat pabrėžia, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės vis dažniau renkasi populistines partijas, yra kasdienės problemos ir nesaugumas. „Žmonės jaučiasi nesaugūs, jų socialinio saugumo perspektyva neaiški", – teigia jis. Ekonominės problemos, tokios kaip didėjančios maisto ir energijos kainos, sukelia didelį pasipiktinimą. Politikas pažymi, kad šie klausimai, kaip šildymo ar maisto kainos, tampa pagrindiniais balsavimo kriterijais, ir dažnai žmonės balsuoja už tuos, kurie siūlo paprastus, lengvai suprantamus sprendimus. „Tai tokia situacija, ir ką galima padaryti skubiai? Tai labai sudėtinga situacija. Tradicinės politinės mokyklos, kurios remiasi krikščionių demokratų ekonomine doktrina, liberalų, socialdemokratų doktrina, reikalauja daug valandų darbo ir studijų. O rinkėjai dažnai nori tik paprastų pasiūlymų, kuriuos galėtų suprasti ir balsuoti už juos", – nurodė jis. Visgi, svarbu paminėti ir tai, kad retai radikalioms jėgoms išties pavyksta tuos sprendimus įgyvendinti, neretai rinkėjams ir vėl tenka nusivilti.
Europos ateitis: nuo fragmentacijos iki bendros vizijos
Kalbėdami apie ateitį, tiek V. Andriukaitis, tiek L. Kojala pažymi, kad Europos ateitis labai priklauso nuo to, kaip politinės jėgos sugebės įveikti šias fragmentacijos ir pasitikėjimo krizes. V. Andriukaitis teigia, kad ES turi susitelkti ir stiprinti vidinę bendrystę, kad būtų galima veiksmingai reaguoti į iššūkius, su kuriais susiduria tiek ES, tiek pasaulis. L. Kojala priduria, kad, nepaisant politinių perskyrų, ES turbūt ieškos būdų įtraukti radikalizuotas partijas į politinį procesą, nes tik taip bus užtikrinta politinė stabilumas ir konsolidacija.
„Manau, kad Europa vis labiau pasikliaus antrąja taktika ir tikėsis, kad politinė linija natūraliai pasislinks į centrą, nes ji yra per daug kompleksiška, kad liktų radikali", – reziumuoja L. Kojala.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Komentarai
Bendravimo taisyklės