Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl jaunimas nesidomi politika?

2022-09-18, Sekmadienis 07:07
Augustė Lyberytė

 

„Trys iš dešimties jaunų žmonių Lietuvoje domisi politika. Anksčiau iš viso tebuvo vienas iš dešimties – tai yra labai maži skaičiai“, – sako politinės stebėsenos tinklo „Žinau, ką renku“ mentorė Rugilė Andrejevskytė. Tokia statistika piešia itin niūrų paveikslą, tačiau jį pastebi nevisi, teigia ji. Daliai jaunų žmonių matyti „plačiau“ gali būti sunku, mat jie yra įsisukę į tam tikrą socialinį burbulą – besidomintys politika dažniau mato panašius į save. Ir atvirkščiai.

„Aš esu savotiškam Facebook‘o burbule, prisipažinsiu. Bet gyvenu kaime ir matau jaunus žmones, kurie nesidomi politika“, – Žinių radijo laidoje „Skaitmeninė karta“ kalbėjo pašnekovė.

Jai antrino ir Jaunųjų demokratų sąjungos pirmininkė Fausta Roznytė. Anot jos, ieškant atsakymo į klausimą, ar Lietuvos jaunimas domisi politiniu gyvenimu, reikėjo išeiti iš savo komforto burbulo.

„Mano burbule visi labai domisi – tas pats burbulas aprėpia jaunimo organizacijas, politines ideologines jaunimo organizacijas. Aš ir galvoju, koks čia klausimas. <...> Ir tada atsidarau įvairius tyrimus. Randu, kad Lietuva yra beveik paskutinė Europos Sąjungoje pagal jaunų žmonių skaičių, kurie domisi politika. Ir tada supratau, kad reikia išeiti iš savo aplinkos burbulo, nes, pasirodo, Lietuvos jaunimui dar yra ką nuveikti“, – tikino jaunuolė.

Jaunas žmogus dažnai nusivilia politika

Samprotaudama, kodėl jaunimas atsiriboja nuo politinio gyvenimo, F. Roznytė pastebėjo neraminančią tendenciją – jaunas žmogus vis dažniau nusivilia politika.

„Mane labai neramina, kai atėję jauni žmonės <...> sako, jog savanoriavo ar stebėjo rinkimus ir matė, kaip yra klastojami balsavimo rezultatai. Kvietė policiją, aiškinosi, buvo skaičiuojami biuleteniai iš naujo. Bet rinkimų apylinkėje dirbę žmonės labai pyko, nes buvo pratęstas laikas, o jie nori greičiau suskaičiuoti, viską pabaigti. Iš esmės, tas pats pirmas įėjimas į politiką prasidėjo tokiais nesąžiningais elementais. Man dėl to labai labai gaila ir norisi, kad kažkas pasikeistų“, – pasakojo F. Roznytė.

Anot „Žinau, ką renku“ mentorės, didžiausia problema kyla tada, kai nė jaunimas nesidomi politika, nė politikai nesidomi jaunimu.

„Aš tokį paradoksą įžvelgiu tarp politikų ir jaunimo. Politikai nesidomi jaunimo dėl to, kad jaunimas neina į rinkimus, o jaunimas neina į rinkimus dėl to, kad politikai jais nesidomi. Ir čia yra tas užburtas ratas, iš kurio mes niekaip negalime išeiti“, – kalbėjo R. Andrejevskytė.

Dažnas ima domėtis politika, kai pradeda ją suprasti

Tačiau ne viskas yra prarasta – jauni žmonės gali įsitraukti į politinį pasaulį. Pasak pašnekovių, įvairios jaunus žmones buriančios organizacijos – nebūtinai politinės – gali būti puikus būdas sužinoti daugiau apie politiką ir netgi į ją įsitraukti.

„Į „Žinau, ką renku“ taip pat prisijungia žmonės, kurie nesidomi politika ir tiesiog nori prisidėti prie tam tikros jaunimo veiklos, nori nugalėti savo tam tikras baimes – pavyzdžiui, kažkam paskambinti, viešai kalbėti ir panašiai. <...> Mes žinom, kad pas mus ateina savanoriai ir pirmas jų pasakymas, kai mes susipažįstame – žinokit, aš nieko nežinau apie politiką ir bijau čia pas jus būti“, – patirtimis dalijosi R. Andrejevskytė.

Tokiu atveju pagrindinis principas yra paprastumas, teigė mentorė.

„Žmonės – kartu ir jauni žmonės – turi suprasti, ką mes sakome, kaip mes kalbame ir ką, galų gale, kalba politikai. Dėl to mes visą kalbą supaprastinam tam, kad ir mums būtų paprasčiau viską suprasti. Mes nevartojame tam tikrų politinių žodžių, pavyzdžiui, kaip infrastruktūra ar panašiai. Mes tiesiog sakome – suoliukas, kiemas. Tada, kai žmogus supranta, <...> tada ir įsitraukia į veiklą“, – sakė „Žinau, ką renku“ atstovė, pridurdama, kad kalbos paprastumas nereiškia, jog paprastinamos ir idėjos.

Realūs pokyčiai – nebe už kalnų

Pavasarį Seimas priėmė Konstitucijos pataisas, numatančias, jog į šalies parlamentą galės kandidatuoti jaunesni žmonės – nuo 21-erių metų. Vis dėlto, pašnekovės abejoja, ar po artimiausių Seimo rinkimų parlamente išvysime daugiau jaunų politikų.

„Skambėsiu veikiausiai truputį pesimistiškai. Jeigu atsiras daugiau jaunų narių, tai, matyt, vienu ar dvejais. Taip spekuliuoju visiškai, bet nemanau, kad labai staigiai pasikeis balsuotojų rinkėjų profilis, kad staiga pradėtų rinkti jauną asmenį vien dėl to, kad pasikeitė amžiaus cenzas. Gali būti, kad ateis jaunesnių žmonių į politiką apskritai – ir tai yra labai gerai. <...> Manau, kad kardinaliai situacijos nepakeis, bet labai džiugu, kad tai atvers naujas galimybes jauniems žmonėms po kažkurio ilgesnio laiko, lygesnėmis žiniomis, patirtimi ir teisėmis kandidatuoti su vyresniais kolegomis“, – kalbėjo Jaunųjų demokratų sąjungos pirmininkė.

R. Andrejevskytė sako, kad esminis lūžis įvyks tik tada, kai jaunimas parodys, jog yra svarbūs rinkėjai ir jų balsas bus girdimas.

„Kai išardysime tą ratą (kai jaunimas nebalsuoja, o politikai jaunais žmonėmis nesidomi – aut. past.), tada ir jaunų žmonių atsiras politikoje daugiau“, – neabejojo „Žinau, ką renku“ narė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai