Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl paleisti žūklės laimikį yra ekologiška?

2023-03-05, Sekmadienis 07:07
Augustė Lyberytė

Žvejybos principas „pagavai ir paleisk“ yra vienas iš būdų, kaip kiekvienas meškeriotojas gali prisidėti prie tvarumo, sako asociacijos „LT žuvys“ vadovas Martynas Počebutas. Pasak jo, kalbant apie mėgėjišką žvejybą, moderniame pasaulyje dažnas supranta ir taiko šį principą – teigiamą pokytį šiuo klausimu M. Počebutas mato ir Lietuvoje. Paleidžiant laimikį atgal į vandenį, net ir didžiuliai mastai mėgėjų žvejų nepadaro neigiamos žalos telkinių gyvybingumui ir žuvų gerovei.

Visgi, pašnekovas pripažįsta, kad jaunoji žūklės mėgėjų karta lengviau ir paprasčiau adaptuojasi prie tokio meškeriojimo nei vyresnieji. Jo manymu, prie to prisideda ir socialiniuose tinkluose besiformuojančios žvejų bendruomenės.

„Tikrai negaliu absoliutinti, čia yra labai individualu – bet nemaža dalis vyresnio amžiaus žvejų, deja, sunkiau tai priima, nesupranta, kam to reikia. Į žvejybą apskritai žiūri kaip į būdą prasimanyti žuvies (...). Tikrai turime kur tobulėti. Jaunoji karta, manau, eina tinkama linkme. Senoji karta – dalis sugeba priimti ir pasikeisti, dalis ne“, – „Žinių radijo“ laidoje „Žalias sprendimas“ teigė pašnekovas.

„Jaunoji karta mato gerus pavyzdžius, mato tam tikrus vaizdo įrašus, kai pagaunama didelė trofėjinė žuvis, kuri realiai turi net ir savo kulinarinę vertę. Ypač senosios kartos žvejams – tai yra wow, tai yra mėsa, ją galima išrūkyti, kotletus padaryti. O jauni žvejai nebūtina taip žiūri – ypač, jeigu jie mato teigiamą postūmį iš kitų, jie gana lengvai tai prisiima. Kartą pabandžius, pagavus tikrai kokią nors didesnę žuvį, kurią galbūt norėtųsi parsinešti, parodyti visiems kaimynams, pakabinti ant svarstyklių ir pan. – to nepadarius, paėmus ir nusifotografavus, nedelsiant paleidus, kad ji galėtų toliau gyventi, tikrai ateina labai geras vidinis jausmas“, – patirtimis dalijosi M. Počebutas.

Pasak asociacijos vadovo, Lietuvoje yra tam tikrų žvejybos zonų, kur meškerioti galima tik paleidžiant laimikį atgal į vandenis – pavyzdžiui, Vilnelė sostinėje, Žeimenos upė, kur visas pagautas lašišines žuvis privaloma paleisti. Be to, „LT žuvys“ prezidentas pasidžiaugė dar tik pernai startavusia programa – nuo šiol rudens sezonu žvejojant lašišas, jas privaloma paleisti.

„Anksčiau buvo dalis laikotarpio, kada buvo galima paimti žuvį, ir dalis laikotarpio, kada, jau prieš pat nerštą, reikėdavo paleisti. Dabar rudenį yra tik „pagavai – paleisk“. Mano galva, tai yra geriausias dalykas, nutikęs Lietuvos žvejybos istorijoje“, – džiaugsmo neslėpė pašnekovas.

Visgi, jis akcentavo, kad ydų bendroje lašišinių žuvų žūklės politikoje dar yra – pavyzdžiui, „juokingos“ žvejybos licencijų kainos.

„Dėl ko labai apmaudu ir kuo mes stipriai atsiliekame nuo viso pasaulio – pas mus licencija gaudyti lašišas kainuoja 2,5 euro. Aš tokių kainų nesu girdėjęs niekur – kava degalinėje ar kavinėje brangiau kainuoja šiais laikais. Ir už tai gali paimti 500-600 kilometrų atplaukusią, upėmis užkilusią neršti, didžiulę, 10-20 kilogramų dydžio žuvį, kuri paliks palikuonis ir kurios vertė rekreacinės žvejybos prasme ir visu kuo yra milžiniška. Tiesiog paimti ir suvartoti maistui“, – situaciją iliustravo M. Počebutas.

Tokios licencijų kainos ženkliai skiriasi nuo pasaulinių tendencijų, pažymėjo jis. Net ir kaimyninėje Latvijoje pavasarinei lašišų žvejybai reiktų išleisti daugiau – leidimas meškerioti Salacos upėje kainuoja 20-25 eurus.

„Galime palyginti su Lietuvos 2,5 euro. Jie [latviai[ yra įsivedę griežtą tvarką, ten po žvejybos yra teikiamos ataskaitos. Jeigu nepateiki – nebegausi teisės toliau pirkti licencijos. Šioje vietoje, palyginus su lietuviais, jie susitvarkė labai labai gerai“, – tarptautiniais pavyzdžiais dalijosi M. Počebutas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai