Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kodėl Putinas nevadinamas neteisėtu prezidentu, kaip Lukašenka?

2024-03-21, Ketvirtadienis 14:30
Jonė Sąlygaitė

Vladimiras Putinas ir vėl tapo Rusijos prezidentu. Paskelbtas ir itin įspūdingas 88 proc. palaikymas V. Putino perrinkimui. Pergalės sveikinimų iš Vakarų V. Putinas nesulaukia. Tiesa, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michelis dar prieš rinkimų pradžią pasveikino Kremliaus vadovą su įspūdingu perrinkimu, taip ironizuodamas visiškai nuspėjamą įvykių eigą ir falsifikuotus rinkimus. Dabar kyla klausimas, ar Vakarai V. Putiną pripažins legitimiu Rusijos prezidentu, mat iki perrinkimo šis politikas buvo įvardijamas būtent taip.

Demonstruoti, neva, milžinišką rusų palaikymą – V. Putinui tampa vis svarbiau

Panašu, kad Kremliaus vadovui nebeužtenka 60 ar 70 proc. palaikymo, šįkart pergalė išplėšta beveik 90 proc. palaikymo balsų. Vilniaus universiteto politologė Dovilė Jakniūnaitė pastebi, kad V. Putinui reikėjo dviejų dalykų – didelio aktyvumo ir didžiosios daugumos žmonių balsų už jį. „Kokiomis priemonėmis toks rezultatas buvo pasiektas tenka spėlioti, bet pagrįstai galima įtarti, kad akivaizdžiai matėsi priverstinė mobilizacija ateiti balsuoti. Matome tendenciją, kad nuo pat pirmųjų rinkimų, už Putiną, neva, balsuoja vis daugiau žmonių. Dabar atėjo metas, kai reikia tokio didelio palaikymo“, – nurodė politologė.

Pradėjus prezidento karjerą 2000-aisiais V. Putinas gavo 53,4 proc. balsų, 2004 – 71,9 proc., 2012 – 63,60 proc., 2018 – 76,69 proc., o beveik pilnas palaikymas pripaišytas šiemet – 88 proc. balsų. Tiesa, rinkėjų aktyvumas įteikiant mintį, kad V. Putiną palaiko didžioji dauguma rusų, irgi yra itin svarbus. Šiemet jis siekia 74 proc., o prie šio skaičiaus prisidėjo ir opozicionierių bandymas protestuoti – gadinant rinkiminį biuletenį. Akcija susirinkti prie balsadėžių sekmadienio vidurdienį, panašu, kad irgi nepavyko, mat nusidriekusių eilių nuotraukos pasitarnavo dezinformacijai. Jos apskriejo internetą, nurodant, kad rusai ir ilgiausiose eilėse stovi, kad išreikštų pagarbą ir pasitikėjimą savo vadovu. „Yra aišku, kad daug pastangų įdėta, kad kuo daugiau žmonių ateitų ir balsuotų. Didžiosios biudžetinės įstaigos, valstybinės įmonės, nevalstybinės korporacijos buvo įpareigotos pristatyti savo žmones į rinkimų vietas. Priverstinė mobilizacija – tikrai įvyko. Daug žmonių turėjo pasirodyti rinkiminiuose postuose. Okupuotose teritorijose ir kariuomenė stovėjo, tai kur jau nebenueisi į rinkimus“, – pažymėjo D. Jakniūnaitė.

Vakarai nurodo, kad rinkimai falsifikuoti, bet V. Putiną toliau vadina prezidentu

Nors Vakarai V. Putino nesveikina, panašu, kad nėra didelio noro jį pripažinti neteisėtu prezidentu. Bandoma akcentuoti falsifikuotus rinkimus, smerkti Ukrainos žemėse vykdytą balsavimą, bet V. Putino prilyginti Aliaksandrui Lukašenkai, kuris jau kurį laiką vadinamas neteisėtai išrinktu Baltarusijos vadovu, nesiruošiama. „Radikalaus nepripažinimo, koks įvyko A. Lukašenkos atveju, nebus paskelbta. Labai atsargiai bus vertinami rinkimai ir V. Putinas nebus įvardijamas, kaip nelegitimus, neteisėtas prezidentas. Ir dėl šalies didumo, nenoro kategoriškai užverti duris galimam, įsivaizduojamam, tolimesniam pokalbiui, diplomatiniams kanalams. Bus tikrai pabrėžiama, kad okupuotose teritorijose rinkimai nevertinami taip, kad jie ten vyko kažkokiu teisėtu pagrindu“, – akcentavo ekspertė.

Formuojasi įdomi perspektyva, kuomet Vakarų politikai garsiai kalba apie neteisėtus rinkimus, bet juose išrinktą V. Putiną laiko tokiu pačiu lyderiu, kaip ir bet kurioje demokratinėje šalyje. Klausiama, ar šis žaidimas dviem frontais nekels klausimų apie kognityvinį disonansą Vakarų rinkėjui, D. Jakniūnaitė tikino, kad klausimas Vakaruose nėra toks svarbus. „Bus renkamos formuluotės, kurios implikuotų, jog teigiame, kad rinkimai buvo apriboti, daug civilinių ir pilietinių teisių suvaržyta, opozicijai neleista balsuoti, bet kartu nepasakant išvadinio sakinio apie rinkimų nepripažinimą. Labai tikėtina tokia tendencija. Ar kažkas priims valingesni sprendimą? Pamatysime“, – sakė ji.

Nepripažinimas – kosmetika ar įžūlius V. Putino veiksmus galintis išprovokuoti žingsnis?

Vakarų šalys, esančios toliau nuo Kremliaus, veikiausiai, to vengs. Visgi, Rytų šalyse šis klausimas politikams greičiausiai bus keliamas. Jau dabar atsiranda svarstymų, ar Lietuvai, Latvijai, Estijai, galbūt Lenkijai, būtų prasminga V. Putiną pripažinti nelegitimiu. „Nežinau, ar būtų tikslinga. Simboline prasme taip mes išlaikytume savo statusą, kaip tokią poziciją turinčių valstybių. Galima klausti, ar mums reikia bendros europinės pozicijos, galbūt ne tokia kategoriška, kokios norėtume, bet svarbu, kad bendra. Geriau turėti ne absoliučiai kategorišką, bet bendrą poziciją Rusijos režimo atžvilgiu. Tai būtų daug prasmingiau. Tai demonstruotų Europos vienybę, bet tokią poziciją taip pat sunku pasiekti, turint omenyje, bent porą valstybių, kurios itin atsargiai žiūri į kritiką V. Putino atžvilgiu“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.

Šis klausimas nėra vien diplomatinis, dalis ekspertų pastebi, kad pasmerkus V. Putiną galima sulaukti atsakomųjų veiksmų, netgi karinių provokacijų. Tai, neva, yra priežastis, kodėl retorika net ir iš ambicingiausių Rusijos kritikių skamba tylesnė, nei tikėtasi. „Rusija, kuri suvokia kažką, kaip akibrokštą savo atžvilgiu, yra linkusi reaguoti. Tai yra tikrai. Tik klausimas yra, kokio masto reakcija būtų pasirinkta, kokio masto įžūlus veiksmas. Matėme, kaip Maskva reagavo į Suomijos narystę NATO, daro karines reformas, atsižvelgdama į Švedijos narystę, bet konkrečiai šiuo atveju, ar mes kažkokio labai griežto veiksmo, dažniausiai karinio, kurio mes bijome sulauktume, tai aš labai abejoju. Informacinių provokacijų ir šiaip provokacijų nuolatos reikia tikėtis. To reikia visuomet tikėtis“, – teigė ekspertė.

„Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ Vilniaus universiteto politologė D. Jakniūnaitė nurodė, jog tikėtina, kad falsifikuotus rinkimus bus galima išnaudoti kaip dar vieną argumentą Europos Sąjungoje tariantis dėl kito sankcijų paketo, atkreipiant dėmesį, kad sankcijos režimui turi būti dar griežtesnės ir nuvargti negalime. Ji taip pat pažymėjo, kad perrinktas V. Putinas dar kartą įsitaisęs Kremliaus vadovo poste, kurį laiką gali elgtis drąsiau vidaus politikoje, lengviau mobilizuoti dar daugiau karių, radikaliau vykdyti ekonomines ir socialines reformas, įvesti represijas.

Lietuva nepripažinti V. Putino teisėtu Rusijos vadovu – irgi neskuba

Susidaro įspūdis, kad Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, kaip ir Vakarų šalių lyderiai, neskubės smerkti V. Putino kaip nevalidaus Rusijos vadovo. Vyriausiasis prezidento patarėjas Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimais Kęstutis Budrys, paklaustas, ar šalies vadovas laikys V. Putiną legitimiu prezidentu, „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ nurodė, kad Gitanas Nausėda šio Rusijos politinio ir prievartinio proceso nelaikys rinkimais. „Tai nėra legitimus, demokratinis procesas, tai yra tam tikra imitacija. Mažai, kas nustebtų, jei kiti rinkimai įvyktų Raudonojoje aikštėje plojimais pritariant kandidatūrai. Rezultatas galėtų būti tas pats. Žinoma, kad nei politinės opozicijos šalyje belikę, nei kažkas galėtų įsivaizduoti normalų konkuravimą politinėmis idėjomis Rusijoje ir tendencija yra į kitą pusę. Rusija virsta totalitarine valstybe, totalitariniu režimu. Jos vadovas yra toks, koks yra, sukūręs šią visą sistemą“, – komentavo šalies vadovo patarėjas.

Pasak K. Budrio, svarbu apsibrėžti, ko, išreikšdami nepripažinimą, siektume. „Ar sieksime kvestionuoti visus, susijusius su tarptautine teise, sprendimus, susitarimus, sutartis, ar sieksime, kad tarptautinė bendruomenė susitelktų ir pakeistų nelegitimų vadovą? Reikia diskusijos. Sakome, kad atskiri sprendimai nieko bendro neturi su tarptautine teise, pavyzdžiui, Ukrainos teritorijų aneksiją neigiame ir atmetame,“ – kalbėjo K. Budrys.

Paklaustas, kodėl A. Lukašenka laikome neteisėtu, o V. Putino teisėtumo kol kas nekvestionuojame, jis pakartojo, kad pats rinkimų procesas yra neteisėtas. „Prasidėjo diskusijos ir tarptautinėje bendruomenėje dėl laikymo nelegitimiu lyderiu. Mes čia turėtume turėti ir tokią, sakykime, labai praktinio įgyvendinimo diskusiją, kaip kariaujančios valstybės lyderį mes traktuotume, lygiai taip pat ir tarptautinės baudžiamosios atsakomybės prasme yra dar daug niuansų. Politinis atsakymas yra greitas ir paprastas, aš labiau čia akcentuoju ir teisinę pusę. Tais atvejais, kai tarptautinė bendruomenė skelbdavo lyderius nelegitimiais, pavyzdžiui, Assadas Sirijoje, Gaddafis Libijoje, po to sekdavo ir labai konkretūs veiksmai, ką tai reiškia. Tai yra įgalinimas tarptautinės bendruomenės prisiimti atsakomybę už kitą valstybę ar jos nelegitimią valdžią. Tai šiuo atveju, Rusijos atžvilgiu, mes turėtume dar padiskutuoti, bet nei dėl baigties, nei dėl to kas po to seks po tų rinkimų, mes, atrodo, niekas abejonių neturėjome“, – nurodė vyriausiasis prezidento patarėjas K. Budrys.

EPA-ELTA nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis. 

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/

EuranetPlus logo keyvisual2

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.