Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kodėl Trumpas grasino Europos Sąjungai didesniais muitais ir ko laukti toliau?

2025-05-28, Trečiadienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Balandžio 2-ąją dieną „išsivadavimo diena“ paskelbęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas buvo pranešęs apie didelius muitus valstybėms, su kuriomis prekiauja JAV, tačiau greitai sprendimą sustabdė, palikdamas galioti laikinus 10 proc. dydžio muitų tarifus ir 90 dienų laiko deryboms. Pagal tądien paskelbtą tarifų sąrašą, Europos Sąjungai kliūtų 20 proc. muitai.

Vis tik, pastarąjį penktadienį D. Trumpas grasino blokui įvesti 50 proc. muitą nuo birželio, skųsdamasis, esą derybos su Briuseliu „niekur neveda“. Po dviejų dienų jis jau nuo grasinimo atsitraukė – skelbė, kad po „labai malonaus pokalbio“ su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, tokį sprendimą sustabdys iki liepos 9-osios.

„ES ir JAV prekyba yra neprilygstama ir turi būti grindžiama abipuse pagarba, o ne grasinimais. Esame pasirengę ginti savo interesus“, – socialiniame tinkle „X“ rašė prekybos eurokomisaras Marošas Šefčovičius. Koks galėtų būti paaiškinimas tam, kad D. Trumpas ES grūmoja grasinimais, o ne ją gerbia derybose, Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ klausta Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Ramūno Vilpišausko.

„Sunku pasakyti, nes į šį klausimą tik pats Donaldas Trumpas galėtų atsakyti. Nesu tikras, tiesą sakant, ir ar jis atsakytų aiškiai“, – šypsojosi profesorius, pridurdamas, kad kurį laiką atrodė, kad nuo grasinimų Bendrijai atsitraukiama, buvo pradėta kalbėti apie būsimus sandorius ir apie JAV prekybos partnerių rikiavimąsi į eilę kuo greičiau pasirašyti naujus prekybos susitarimus. Pirmoji tokį susitarimą pasirašė Jungtinė Karalystė, tačiau nors jis sutiktas prieštaringai – tai teikė vilties, kad susitarimas bus pasiektas ir tarp JAV ir ES.

„Amerika iš tiesų sumažino muitus tam tikroms JK prekėms, pvz., automobiliams, plienui, aliuminiui – tie muitai sumažinti nuo gana aukšto lygio, daugiau nei 20 proc. tarifo, ir taip pat nustatytos maksimalios kvotos, kurias viršijus, tie didesni muitai būtų taikomi. O, savo ruožtu, JK sumažino muitus labiau įvairiems amerikietiškiems produktams, įskaitant žemės ūkio“, – susitarimo tarp JK ir JAV esmę nusakė R. Vilpišauskas.

Profesoriaus teigimu, EK buvo parengusi gerą derybinį pasiūlymą, kaip mažinti muitus – kad jų didinimas kenkia ekonomikos vystymuisi pasisako daugelis ekonomistų.

„ES pozicija buvo kalbėtis apie tai, kaip abi šalys galėtų mažinti muitus. Bet, panašu, jog Amerika siekia, kad tik ES sumažintų savo muitus amerikietiškoms prekėms, galbūt net pakeistų kai kurias kitas taisykles – PVM apskaitos taisykles, skaitmeninių paslaugų mokestį, kai kurias kitas praktikas. Ir dėl to, man atrodo, kad Europos Komisija labai nenoriai priėmė šituos reikalavimus, kas ir galėjo lemti praėjusios savaitės viešą pagrasinimą, nuo kurio po dviejų dienų jau vėl buvo atsitraukta“, – nesutarimų priežastį aiškino VU TSPMI dėstytojas.

R. Vilpišausko teigimu, ES turėtų toliau laikytis pozicijos, kaip įtikinti amerikiečius mažinti muitus, o ne juos didinti, kariaujant, kaip prieš kelias savaites tai darė Kinija ir JAV. Tačiau, kokio galutinio rezultato reikėtų tikėtis – sumažės muitai ar situacija eskaluosis – šiuo metu atsakyti dar sunku.

EPA-ELTA nuotr.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/