Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kur Lietuvoje styro klimato kaitos ausys?

2023-11-09, Ketvirtadienis 14:30

Dominyka Goldbergaitė

Europos aplinkos agentūra teigia, kad klimato kaitos poveikis yra jaučiamas visoje Europoje, tačiau skirtinguose regionuose jis pasireiškia skirtingai. Europos Šiaurėje tikėtinas smarkus lietus. Kartu dažnės ir karščio bangos, dėl mažesnio kritulių kiekio didės sausrų ir miškų gaisrų pavojus pietuose.

Teigiama, kad visuose regionuose kils jūros lygis, išskyrus Šiaurės Baltijos jūrą. Taip pat kils Europos jūrų temperatūra, jos taps rūgštingesnės.

Apie tai, kas laukia Lietuvos, pasakoja Žinių radijo laidoje „Žalias sprendimas“ kalbinamas Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros prof. dr. Egidijus Rimkus. Jis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje daugės karščio bangų. Visgi nepaisant to, kad ilgiau trunkantys šilti orai atneša ir džiaugsmo, kai galime pasimėgauti ir ilgiau iš spintų nesitraukti žieminių batų – tokios karščio anomalijos kai kurių gyventojų bus sunkiai ištveriamos.

„Žiūrint į rodiklius, kurie Lietuvai aktualiausi, ko gero, svarbiausi iš jų būtų karščio bangos. Mes karščio bangų turime vis daugiau – vis daugiau dienų yra su karščio bangomis. Jeigu anksčiau, pavyzdžiui, XX a. pabaigoje, Vilniuje karščio bangos ištikdavo net ne kiekvienais metais, o dabar mes jų turime kasmet ir ne po vieną, ne po dvi. Net ir rugsėjo mėnesį turime tokias anomalias temperatūras. Nors džiaugiamės šiltesniu rugsėju, visgi ekstremalus karštis – jis nėra visiems gerai, nes ne visi žmonės yra prie jo prisitaikę. Tyrimai rodo, kad širdies kraujagyslių ligų paūmėjimų skaičius labai stipriai priklausomas nuo karščio poveikio. Nėra taip lengva, ypatingai vyresniems žmonėms, prisitaikyti prie tokių besikeičiančių sąlygų“, – kalbėjo prof. dr. E. Rimkus

Klimatologas priduria, kad Lietuvoje taip pat daugės audringų liūčių, o žiema ir toliau pamažu trauksis.

„Antras dalykas, kurio reikėtų laukti – tai yra kritulių kiekio didėjimas bei kritulių intensyvumo didėjimas – mes vis daugiau turėsime liūčių periodų. Žinoma, kalbant apie žiemas – jos ir toliau trauksis“, – teigia profesorius.

Ar Lietuvai reikia bijoti migrantų krizės?

Be dažnėjančių orų anomalijų, Europos Komisijos duomenimis, didės klimato kaitos ekonominės pasekmės regionams, kuriuose yra svarbus turizmas. Prognozuojama, kad Pietų Europos šalių tinkamumas turizmui labai sumažės svarbiausiais vasaros mėnesiais, tačiau pagerės kitais metų laikais. Vidurio Europa turėtų tapti patrauklesne turizmui ištisus metus.

Nepaisant Lietuvai pranašaujamo turistų skaičiau didėjimo, Vilniaus universiteto profesorius teigia, kad tik džiaugtis nevertėtų. O ir kalbant apie klimato kaitos poveikį Lietuvai, jo teigimu, reikėtų atkreipti dėmesį ne į orų pokyčius, o į kylančią klimato migrantų krizės grėsmę.

„Klimato kaita veikia ekosistemas, o ekosistemos veikia socialines sistemas. Kai kur nors vyksta regioniniai konfliktai, galbūt ne visada, bet daugeliu atveju, daug kur kyšo klimato kaitos ausys. Afrikos kontinente žmonių skaičius stipriai didėja, kai kur ten viskas stovi lyg įtempta styga – ir staiga įvyksta gamtinė katastrofa. Tuomet žmonės ima kariauti su savimi, tarpusavyje, įvyksta regioniniai konfliktai. Po to tų konfliktinių šalių gyventojai po truputį, kraustosi į Europos žemyną, ieškodami geresnių gyvenimo vietų. Ir, iš tikrųjų, mano manymu, klimato kaita, visų pirma, yra grėsmė ne tiesioginė, kad čia pas mus bus šiek tiek daugiau karščio – bet grėsmė kyla mūsų nacionaliniam saugumui“, – teigia Vilniaus universiteto prof. dr. Egidijus Rimkus.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/