Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Kur mūsų dirbtinio intelekto ir darbo rinkos strategija?

2024-10-19, Šeštadienis 14:30

Jonė Sąlygaitė

Dirbtinis intelektas (DI) sparčiai keičia darbo rinką, o mažesnės kvalifikacijos darbuotojai yra ypač pažeidžiami. Šiandieniniame pasaulyje, kur informacinės technologijos ir DI gali automatiškai atlikti daugelį užduočių, vis dažniau kyla klausimas: kaip apsaugoti šiuos darbuotojus nuo potencialių darbo vietų praradimo? Mažesnės kvalifikacijos darbuotojams jau kuris laikas kyla grėsmė netekti darbo vietų, nes juos gali pakeisti informacinės technologijos ir dirbtinis intelektas. Europos Sąjunga (ES) bando ieškoti bendrų sprendimų, ką gi daryti, jei darbdaviai iš tiesų pradės masiškai atleidinėti darbuotojus.

Dabartinė situacija Lietuvoje rodo, kad dauguma darbuotojų kol kas nejaus jokių konkrečių pokyčių dėl DI. „Žinių radijo" laidoje „Ar ES tai gali?" Tomas Marcinkevičius-Baronas, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmininkas, pastebėjo, kad „kol kas tikrai yra aktualesnių problemų negu dirbtinio intelekto grėsmė". Visgi, jis nurodo, kad išgyvenus deindustrializaciją esame pakankamai gerai užgrūdinti masiniams pokyčiams.

Teisiniai sprendimai yra būtini, kad būtų sušvelninta DI poveikio rizika. Paulius Pakutinskas, UNESCO Dirbtinio intelekto centro vadovas, pabrėžia, kad „prieš darant teisiškai, reikia įsivertinti situaciją ir priimti tam tikrus sprendimus, kuriuos galima padaryti be prievartos, be teisinės prievartos." Eksperto teigimu, nors turime taisyklių paketą, visgi jis problemos nesprendžia.

„Tai yra socialinė problema, kur labai natūralu, kad verslas taupydamas naudos efektyvesnius būdus. Čia nėra nieko keisto; tas vyko su visomis technologijomis. Buvo staklės, automobiliai, traktoriai ir t. t. Dėl to mažėjo darbuotojų vienose srityse, o daugėjo kitose. Visgi skirtumas yra toks, kad tie kitimai buvo pakankamai lėti. Pavyzdžiui, pastatyti fabriką ar nusipirkti staklių yra tam tikras procesas, o kaip matome, dirbtinio intelekto įtaka ir pasiskirstymas visuomenėje yra labai platus ir labai greitas. Čia nereikia didelių investicijų, jeigu nėra kuriami kažkokie specialūs produktai. Tam tikroms grupėms tai gali reikšti darbo praradimą, nes efektyvumas reiškia, kad bus naudojama mažiau žmogaus darbo jėgos", – nurodė P. Pakutinskas.

Jis taip pat teigė, kad labai svarbus yra greitas persikvalifikavimas į kitas sritis. „Nemėgstame biurokratų, bet jie yra reikalingi. Jei šis sluoksnis, kuris vykdo tam tikrą funkciją, stipriai išsipjautų, tai mes turėtume pakankamai nemažą kiekį žmonių darbo rinkoje, kuriems reikėtų gyventi, susirasti darbą, uždarbį, atitinkamai persikvalifikuoti. Tai ar mes turime tokią strategiją? Ar mes dirbame su tokia strategija? Mes turime tai įvertinti, nes tai yra rizika", – perspėjo ekspertas.

Apie dirbtinio intelekto poveikį darbo vietoms sklando dvi kardinaliai skirtingos teorijos. Viena jų skelbia, kad niekas pernelyg nepasikeis, o kita nurodo, kad dirbtinis intelektas taip įsigalės, kad žmogaus apskritai nebereikės.

„Tiesa yra kažkur viduryje ir pokyčiai tam tikri bus. Yra padaryti įvairūs tyrimai, JAV tyrimai skelbia, kad yra jautresnės visuomenės grupės, pavyzdžiui, moterys, nes jos daugiau dirba tokiame darbe, kuris yra administracinis, apskaitoje. Tie procentai gali būti dideli. Įsivaizduokime, kad didelis kiekis intelektualių žmonių, dirbančių įvairiose įstaigose ir organizacijose, privačiose ar valstybinėse, staiga netenka darbo per pakankamai trumpą laiką. Mes turime krizę. Ta krizė po to gali vystytis, prasidėti socialinės įtampos, tuomet politinės įtampos. Klausimas yra, ar mes turime kažkokią strategiją? Ir atsakymas, kad greičiausiai ne, bent jau man neteko matyti strategijos šioje srityje", – vieną iš scenarijų braižė P. Pakutinskas.

T. Marcinkevičius-Baronas siūlo tris būdus, kaip spręsti šią problemą.

„Pirmasis būdas, tai žinant, kad visuomenėje bus sukurta daugiau turto ir pridėtinės vertės, pasitelkus šias technologijas, labai svarbu, kur tas turtas eis. Tarkim, tokios idėjos, kaip universalios bazinės pajamos, arba kažkokie kiti išgyvenimo užtikrinimai pereinamuosiuose laikotarpiuose, manau, turi būti plėtojamos, yra iš lėto plėtojamos. Pakeitus mus dirbtiniam intelektui ten, kur jis gali mus pakeisti, nebūtinai mums visiems reikia ieškotis kito darbo, gal galima ir pailsėti. Antras variantas, kaip bus vykdomi tokie atleidimai, jei jie bus. Kaip užtikrinti, kad žmogus gautų tam tikrą apsauginį laikotarpį, per kurį galėtų persikvalifikuoti, gauti išeitines išmokas, nedarbo išmokas, pereinamuosius kursus tiems, kurie nori persikvalifikuoti. Trečiasis momentas, labai reguliuoti ir prižiūrėti, kaip, ypač verslas, bet ir valstybė tokius procesus vykdo, nes atleidimai, gerai žinome iš profsąjungos patirties, gali būti vykdomi žmogiškai arba tiesiog pasakius, kad kitą savaitę nė vieno iš jūsų čia nebus. Reikia užtikrinti teisinę bazę ir plėtoti profsąjungų judėjimą", – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.

P. Pakutinskas nurodo, kad svarbu kurti nacionalinę strategiją, visgi reikia bendradarbiavimo ir ES mastu. „Bet čia yra greičio klausimas. ES nėra pati greičiausia reguliuojant, užtrunka tam tikrą laikotarpį ir paprastai tie sprendimai yra labai gerai išdiskutuojami. Aišku, Europa dabar mėgsta reguliuoti, kartais perreguliuoti, tai tą balansą ir ten turime surasti. Nes čia nei verslas yra blogas ar kaltas, nei valstybė, kuriai teks atsisakyti vienokių ar kitokių funkcijų ir jas perduoti technologijoms", – sakė UNESCO Dirbtinio intelekto centro vadovas.

P. Pakutinskas taip pat pabrėžė, kad nors universalios bazinės pajamos skamba gerai, visgi dažnu atveju jų gali užtekti tik išgyventi, o ne gyventi. Viena valstybė, pasak jo, nesiryžtų priimti tokių drąsių sprendimų, veikiausiai, tai stebėtume nebent ES mastu.

Abu pašnekovai ragina daugiau kalbėti apie dirbtinio intelekto keliamus iššūkius darbo rinkai. Diskusijų trūksta ne tik visuomenėje, bet ir tarp sprendimų priėmėjų, kurie turėtų jau dabar bandyti vytis technologijų traukinį, kad vėliau netektų skaudžiai pralaimėti dirbtinio intelekto kovoje prieš žmogaus darbo jėgą. „Aš manau, kad pradėjus anksčiau visą laiką yra lengviau įveikti problemas, negu tada, kada jau labai reikia greitai daryti. Tada ir resursų trūkumas, ir galimai klaidingi sprendimai gali pasipilti, ypač politikoje", – „Žinių radijo" laidoje „Ar ES tai gali?" kalbėjo P. Pakutinskas.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/