Kraunasi...

Pexels.com nuotr.

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Atsisiųsti

Nerimą keliančios narkotikų vartojimo tendencijos

2025-06-11, Trečiadienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis (NTAKD), narkotikų vartojimas Lietuvoje yra dvigubai mažesnis nei ES šalių vidurkis: mažiausiai kartą gyvenime kokių nors narkotikų teigia vartoję apie 14 procentų 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų ir beveik 29 proc. ES gyventojų. Tačiau departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė atkreipia dėmesį, kad yra nerimą keliančių tendencijų.

„Lietuvoje mes matome, kad nestipriai, bet narkotinių medžiagų vartojimo rodiklis turi didėjimo tendenciją“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ sakė ji ir pažymėjo, kad mūsų šalis neišsiskiria iš kitų, kalbant apie kombinuotų narkotikų medžiagų vartojimą: „Tai reiškia, kad žmonės vis dažniau vartoja vieną narkotinę medžiagą su kokiomis nors kitomis medžiagomis, tuo pačiu alkoholiu, ir tai kelia riziką sveikatai. Tai tampa vis labiau įprasta“.

Pašnekovė pabrėžia, kad nors Lietuvoje narkotinių medžiagų vartojimas tarp vaikų yra mažesnis nei kitose ES šalyse, yra žodis „bet“.

„Lietuva nuo kitų šalių išsiskiria tuo, kad 15-16 metų amžiaus vaikai vartoja daug vaistų be gydytojų paskyrimo. Mes kalbame apie raminamuosius, migdomuosius vaistus arba vaistus nuo skausmo – kartais su tikslu apsvaigti“, – atkreipė dėmesį NTAKD atstovė.

Kaip ir kitose ES šalyse, taip ir Lietuvoje, narkotikas nr. 1 – kanapės. Toliau seka kokainas, ekstazis. Tačiau ir čia yra dar vienas „bet“, kuo išsiskiria ne tik Lietuva, bet ir kitos Baltijos šalys, kalbant apie labiausiai paplitusius narkotikus.

„Yra ir kita kategorija medžiagų, kuri yra būdinga Lietuvai. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis susidūrė pirmosios Europoje su sintetinių opioidų problema. Jie dažniausiai vartojami švirkščiamuoju būdu. Matome, kad juos dažniausiai vartoja vidutinio amžiaus vyrai, maždaug 40 metų amžiaus, ir vyresni“, – kalbėjo B. Rašimaitė.

Apskritai, NTAKD Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėjos teigimu, apskritai, tai, kas vyksta narkotikų rinkoje, kelia nerimą – tarp iššūkių ji vardina gebėjimą spėti paskui platintojų pasitelkiamus vis išradingesniu metodus pasiekti pirkėjus.

„Visų pirma, neramina tai, kad narkotikų rinka yra atspari įvairiems pokyčiams. Tai, kaip tos medžiagos platinamos, kaip pasitelkiami įvairūs būdai jas užslėpti jas gabenant. Labai išnaudojamas platinimas per siuntas – be abejo, čia reikalingas viešojo sektoriaus bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi. Tai, kaip narkotikai patenka į rinką, kaip jie yra išgaunami – vis yra sunkiau atsekti, reikalauja taip pat neatsilikimo nuo technologinės pažangos“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo B. Rašimaitė.

Kitas iššūkis – kad atsiranda vis naujų medžiagų.

„Ir tos medžiagos kartais yra maišomos ir tai, kad vartotojai kartais nežino, ką įsigyja. Keičiasi pačių medžiagų forma – labai dažnai minimos formos, kurios gali būti patrauklios itin pažeidžiamai asmenų grupei – vaikams, jaunimui. Pvz., guminukai, įvairūs valgomieji produktai ar skysčiai garinimui“, – išskyrė pašnekovė.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.

https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/