Šią savaitę Europos Parlamento nariai domėjosi, kaip sekasi tesėti Ukrainai duotą pažadą per metus, iki 2024-ųjų kovo, suteikti jai milijoną sviedinių iš Europos Sąjungos valstybių. Tačiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius prabilo, kad to išpildyti, greičiausiai, nepavyks. Nurodyta ir tai, kad kol kas Ukrainai perduota apie 300 tūkst. vienetų tokios amunicijos. Kodėl stringa ES pažadas Ukrainai, laidoje „Gyvenu Europoje“ domėjosi Žinių radijas.
Gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis sako, kad ES turi potencialo išpildyti duotą pažadą, nors iššūkių yra.
„Be abejo, karas reikalauja didesnių gynybinių pajėgumų, valstybės išnaudoja savo atsargas. Tas atsargas reikia atstatyti. Ir, be abejo, susiduriama su iššūkiais tų pajėgų atstatymo ir gamybos užtikrinimo. Mano žiniomis, kai kurios gynybos pramonės kompanijos padidino savo gamybos apimtis ir užsakymų yra daugiau. Ir, tarp kitko, yra viena įdomi žinutė iš ES komisaro vidinei rinkai – jis yra pasakęs, kad <...> kompanijos pasiruošusios gaminti, bet dabar reikia, kad valstybės narės darytų tuos užsakymus“, – sakė atsargos pulkininkas.
Kyla klausimas, negi per visą ES neįmanoma surinkti milijono šaudmenų. Anot pašnekovo, čia savą vaidmenį galimai atlieka ir politinės valios trūkumas.
„Pasitempus, tikrai galima padaryti. <...> Aš manau, kad čia, galbūt, daugiau politinės valios reikalas būtų, ne vien finansinės“, – kalbėjo V. Malinionis.
Tuo metu pirštais baksnojama į Šiaurės Korėją – kaip ji sugeba Rusijai perduoti daugiau nei milijoną šaudmenų, o Europos Sąjunga tiek neranda Ukrainai.
„Kalbant apie Šiaurės Korėją, tai jie pagal tą Rusijos madą kaupia prastesnės kokybės amuniciją. Jie, matyt, jos turi ir todėl papildyt galėjo. Mano manymu, Vakarų potencialas yra, be abejo, didelis, ir kad Vakarai gali pasispausti, jeigu asignavimų ir politinės valios atsirastų, manau, kad šita problema neturėtų būti didelė problema. Turėtume gebėt pagaminti, kiek ukrainiečiai prašo, milijoną tų šaudmenų“, – Žinių radijui paaiškino atsargos pulkininkas.
Be problemų, susijusių su gamyba, europarlamentaras Petras Auštrevičius išskiria dar ir tai, kad ES 40 proc. savo šaudmenų eksportuoja į trečiąsias valstybes. Jis sako, kad sutartis reikėtų peržiūrėti.
„Be kontraktų peržiūrėjimo ir atsisakymo arba sustabdymo šaudmenų eksporto į trečiąsias valstybes, išskyrus Ukrainą, matyt, šito pažado apskritai nebus galima įgyvendinti“, – atkreipė dėmesį politikas.
Laida „Gyvenu Europoje“ yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Komentarai
Bendravimo taisyklės