Priešnuodis prieš dezinformaciją iš Rytų rinkimų metu – jaunimo aktyvumas?
Klestint dirbtiniam intelektui, o visuomenei užsidarius burbuluose, faktai dar niekada nebuvo taip stipriai suplakami su fikcija. Nuo tiesos neatitinkančių antraščių, suklastotų internetinės žiniasklaidos portalų – iki sukurtų fikcinių vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojami visuomenininkai ar politikai, netiesą kalbančių milžiniškus sekėjų skaičius turinčių socialinės medijos burbulų žvaigždžių. Dezinformacijos problema dar labiau ryškėja rinkiminiais metais. Baiminamasi, kad aktyvios dezinformacijos kampanijos suklaidins rinkėjus, paveiks rinkimų rezultatus.
Jaunimas mažiau paveikus dezinformacijai, nei vyresnio amžiaus žmonės
Pasak Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studento Germano Sedeikos, jaunimas, augęs internetiniame amžiuje, pakankamai neblogai geba susigaudyti dezinformacijos džiunglėse, tačiau švietimo dar trūksta. „Pavyzdžiui, žurnalistikos studentai apskritai yra mokomi kaip atsirinkti patikimą informaciją, tai mano rate ta problema nėra ypatingai sureikšminama. Nesunkiai atskiriame naujienas nuo melagienų. Kiti jaunuoliai galbūt yra šiek tiek paveikesni dezinformacijai, reikėtų daugiau švietimo“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ar Europos Sąjunga tai gali?“ sakė žurnalistikos studentas.
Jaunuolis pasidalino ir patarimais, kaip atpažinti dezinformaciją, pavyzdžiui, reikia patikrinti, ar pasirodžiusi informacija skelbiama bent keliuose kanaluose, taip pat reikia įvertinti savo reakciją į žinią „jei ji sukelia dideles emocijas yra kažkoks tikslas ir verta suabejoti“, reikia ir geriau įsiskaityti, paieškoti, ar nėra loginių, ar gramatinių klaidų.
Jaunuoliai informaciją apie užsienio reikalus lengvai gali patikrinti ir įvairiose patikimose anglakalbės žiniasklaidos priemonėse, tačiau visuomenė yra įvairialypė ir dezinformacija skirtingai veikia žmones. Su didesne rizika, dezinformacijai iš Rytų, susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Jie įpratę vartoti žiniasklaidą rusų kalba, dėl to ir kabliukų užkibti yra kur kas daugiau. „Lietuvoje yra daug rusakalbių, jie vartoja rusišką žiniasklaidą. Lietuvoje yra ir žmonių, kurie kalba tik rusų kalba, tai yra jautriausia dalis, nes ji tos informacijos negali pasitikrinti lietuviškoje žiniasklaidoje. Mes žinome, kad iš rusiškų šaltinių tikrai nedažnai ateina teisinga informacija. Informacija ateina tikslinga, ji siekia paveikti auditoriją“, – pažymėjo informacinių karų ekspertė Indrė Vareikytė.
Faktų sergėtojai – žiniasklaida ir visuomenės veikėjai
Ekspertės I. Vareikytės teigimu, jaunimui taip pat kyla pavojų. Jauni žmonės žinias gauna iš „TikTok“, iš „Instagram“. Dabar turime situaciją, kai JAV svarsto uždrausti „TikTok“. Šalia to problemų kelia ir „Telegram“, „Discord“. Kontrolės šiuose tinkluose neturime, ne visada žinome, kas ten vyksta. „Ką išskirčiau, kas puikiausiai yra išmokę atpažinti dezinformaciją – Lietuvos žiniasklaida. Ji turi itin gerus susiformavusius įgūdžius demaskuoti melagienas, atskirti, neplatinti, reaguoti. Gerai reaguoja ir Lietuvos visuomenės veikėjai, jei atsiranda dezinformacija itin greitai atsiranda reakcijos į ją. Labai greitai gauname žinią, kad informacija yra neteisinga. Vienas iš svarbiausių faktorių – per kiek laiko žinia yra pašalinama iš socialinių tinklų, kiek žmonių su ja spėjo susidurti. Ne veltui, ir Europos Sąjungos derybose su socialiniais tinklais vaidmenį suvaidina laiko faktorius. Labai svarbu per kiek laiko dezinformacija yra pašalinama. Jei tai, pavyzdžiui, įvyksta per savaitę, tai jau yra kritiškas visuomenės kiekis dezinformaciją pamatęs“, – nurodė I. Vareikytė.
Problema daugialybė ir dėl to, kad visuomenė kaip niekada stipriai susiskaldžiusi į burbulus. Viename burbule paskleista dezinformacija, kitame burbule yra demaskuojama. Visgi, ne itin didelė dalis socialinių tinklų vartotojų yra linkę informaciją patikrinti skirtinguose burbuluose. „Informacijos srautą yra pakankamai sunku suvaldyti. Jei žmogus neturi informacijos tikrinimo įgūdžių, jam pakankamai sudėtinga atskirti dezinformaciją nuo faktų. Jis yra paveikus dezinformacijos kampanijoms“, – akcentavo G. Sedeika.
Socialiniams tinklams dezinformacija apsimoka
I. Vareikytės manymu, didžiausia atsakomybės dalis krenta ant socialinių tinklų kūrėjų. Turime suvokti, kad socialiniai tinklai visuomenės susiskaldymą sėkmingai išnaudoja verslo plėtrai, o versle surasti humaniškumo nėra taip paprasta. Būtent dėl to ir interneto milžinėms, „Meta“, „X“ ar „Telegram“, įvesti taisykles dezinformacijos sklaidai yra beveik neįmanoma. „Be socialinių tinklų pastangų išsivalyti nesugebėsime užkirsti kelio dezinformacijai. Vien savo jėgomis, žiniasklaidos, visuomenės veikėjų jėgomis to nesugebėsime. Informacijos kiekis, kuris ateina yra itin didelis. Yra dalykai, kuriuos matome, bet yra labai daug dalykų, kurių nematome. Platformos nėra humanistinės, skirtos žmonėms komunikuoti. Tai yra verslo kompanijos, kurių tikslas yra pelnas. Akivaizdu, kad algoritmai tiek metų nesuveikia. Jei jie suveiktų, tai reikštų, kad reikia atsisakyti reklamos, dezinformacijos, neapykantos kalbos, kuri yra labai pelninga“, – kalbėjo I. Vareikytė.
Ji nurodė, kad puikus to pavyzdys yra Elonas Muskas ir kaip pasikeitė „Twitter“, šiam verslininkui jį įsigijus. „E. Muskas monetizuoja dezinformacijos kanalus, neapykantos kalbą, nes tai beprotiškai didžiulės pajamos, kurių verslui atsisakyti yra labai sunku“, – sakė ekspertė.
Dezinformacijos įtaka rinkimams. Kaip tai pažaboti gali jaunimas?
Europoje vis dažniau nuskamba nuogąstavimai, kad taip išplitus socialiniams tinklams, juose skleidžiama dezinformacija tikrai darys įtaką rinkimams. Tai nebėra tik įprastas visuomenės susiskaldymas virtualiame pasaulyje, tai daro įtaką realiam gyvenimui, sprendimų priėmimui. Tam tikrą Rusijos įtaką jau stebėjome praėjusiuose Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose. Tikėtina, kad su tuo JAV susidurs ir šiemet. Lygiai taip pat yra žinoma, kad dezinformacija buvo itin sparčiai skleidžiama Jungtinei Karalystei renkantis BREXIT kelią. Lietuvoje kol kas nėra pernelyg eskaluojama dezinformacijos įtaka rinkimams, tačiau Europa tai laiko didele grėsme.
„Europos Sąjungos vieningumas buvo didžiausias ginklas prieš Rusiją. Dėl jo nebuvo gebama suskaldyti Europos. Nieko nuostabaus, kad dabar Europos Parlamento rinkimams yra skiriama daug pastangų. Net ir iš Rusijos pusės yra skelbiama, kad bandoma daryti įtaką rinkimams į Europos Parlamentą. Manau, kad gal Rusija skaičiuoja, kad Lietuvoje į Europos Parlamentą išvesti euroskeptišką judėjimą nėra taip lengva. Mes esame atsparūs tiesmukiškai dezinformacijai, o Vakarų šalys, toliau nuo Kremliaus, yra mažiau atsparios, jos turi daugiau balsų, taigi yra labai stipriai koncentruojasi į Vokietiją, į Prancūziją, į didžiąsias šalis. Jos jau ne veltui pradeda garsiai kalbėti, kad tokias pastangas mato. Joms yra neramu, kaip Rusijai pavyks daryti įtaką informaciniam laukui“, – pasakojo I. Vareikytė.
Informacinių karų ekspertės I. Vareikytės nuomone, jaunimas, gimęs nepriklausomoje Lietuvoje, savyje jau nešasi demokratines vertybes, lygiai taip pat itin stipriai jaučiamas eurofiliškumas. Šiuose rinkimuose, kaip niekada svarbu turėti atsvarą dezinformacijos paveiktiems rinkėjams, dėl to jauni žmonės turėtų nepatingėti ateiti balsuoti ne tik prezidento ar Seimo rinkimuose, bet ir Europos Parlamento rinkimuose. Tokiai ekspertės nuomonei antrino ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentas G. Sedeika, nurodydamas, kad Lietuvos jaunimą nuteikti euroskeptiškai yra beveik neįmanoma. Visgi, Lietuvos jaunimas išlieka vienas labiausiai apolitiškų visoje Europos Sąjungoje.
Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
https://euranetplus-inside.eu/euranet-network-news/
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės