Kraunasi...

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiūrėkite

Atsisiųsti

Rusijai tęsiant branduolinius grasinimus – kviečia grįžti prie Kaliningrado tranzito klausimo

2023-03-29, Trečiadienis 07:07

Aušra Jurgauskaitė

Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje. Jis pridūrė, kad Maskva neperleis savo ginklų kontrolės Minskui, nors Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka jau seniai kėlė jam šį klausimą. V. Putinas sako, kad Rusija jau stato taktinių branduolinių ginklų saugyklą, kuri bus paruošta iki liepos mėnesio. Tačiau nenurodė konkrečios datos, kada bus pristatyti taktiniai ginklai.

Reaguodamas į situaciją NATO aljansas pranešė, kad „atidžiai stebi“ situaciją ir teigė, kad toks žingsnis neprivers pakeisti savo branduolinės strategijos, o Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Briuselis yra pasirengęs įvesti naujas sankcijas Baltarusijai. Tad, Kokios jos galėtų būti? Koks turėtų būti ES atsakas? Tuo laidoje „Gyvenu Europoje“ domėjosi Žinių radijas.

„Tai yra branduolinis šantažas, labai paprastai tariant. Ar tai yra retorinė priemonė, ar daugiau nei retorinė – pasakyti, turbūt, neįmanoma, nes tai, ar branduolinis ginklas bus panaudojamas ir nežinomybė dėl to ir yra dažniausiai tokia grasinimo veikimo mechanizmas pagrindinis, turbūt: kai turi branduolinį ginklą, juo grasini, bet tikrai niekada iki galo neatskleidi kaip, ką, kur ir kodėl tai darysi. Tai tikslas yra labai paprastas – maksimaliai išgąsdinti Europą ir NATO, ir Vakarus; tikslas yra maksimaliai suskaldyti Europą, NATO ir Vakarus; tikslas yra paskleisti tokias abejones, bandymus atsižvelgti į tokius grasinimus ir taip iš esmės stabdyti ar sulėtinti racionalių sprendimų ir Europos, ir kartu Lietuvos saugumą didinančių priėmimą“, – V. Putino planus įvertino Lietuvos užsienio reikalų ministro patarėjas Rusijos ir Rytų partnerystės klausimais, politologas Laurynas Jonavičius, pabrėždamas, kad esminis dalykas – nepasiduoti šantažui.

Rusijos prezidentas yra nurodęs iki liepos mėnesio paruošti branduolinių ginklų saugyklą Baltarusijoje. Liepos viduryje Vilniuje vyks NATO viršūnių susitikimas. Ar toks laiko pasirinkimas gal būti būtent su tuo ir susijęs? L. Jonavičius neatmeta tokios galimybės.

„Turbūt ir tai susiję. Turbūt tai susiję ir su tuo, kad bandoma paveikti ir paties NATO viršūnių susitikimo sprendimus – neleisti priimti maksimaliai efektyvių, sakykime taip, ir saugumą didinančių sprendimų. Visa tai tikrai susiję į vieną tokią loginę grandinę, kuri susiveda į Rusijos bandymą atgrasinti NATO, atgrasinti Vakaraus nuo tų sprendimų priėmimų, kurie nebūtų palankūs ar Rusijai, ar Baltarusijai “, – Žinių radijui sakė politologas.

Europarlamentaras Petras Auštrevičius Rusijos eskalaciją vertina rimtai. Jo teigimu, Lietuva turėtų svarstyti siūlymą galiausiai uždrausti tranzitą per Kaliningradą, dėl ko pernai jau buvo kilę nemažai nesusipratimų, kol situaciją iš naujo išaiškino Europos Komisija ir buvo įvesti tranzito ribojimai.

„Aš esu tikras, kad mūsų reakcija turėtų būti pati aštriausia, nes manyti, kad tai yra, na, sakykime, dar vienas eilinis pagąsdinimas, ar panašiai – neverta taip galvoti. Ir mūsų atsakymas turėtų būti ir stiprus, ir labai konkretus – vienas dalykas, apie kurį siūlyčiau Lietuvos valdžiai gerai pagalvoti – tai iš tikrųjų dėl Kaliningrado tranzito ribojimo ir iš esmės nutraukimo, jeigu tokie branduolinio šantažo veiksmai iš Rusijos, dalyvaujant Baltarusijos valdžiai, iš tikrųjų taps realybe“, – sakė Europos Parlamento narys.

Perklaustas, ar Lietuva turėtų vėl ant Europos Sąjungos sprendimų stalo padėti Kaliningrado tranzito klausimą, P. Auštrevičius tikino, kad blogio imperija, turėdamas omenyje Rusiją, tik tokio pobūdžio kalbą tesupranta.

„Matote, Rusija ir Baltarusija rengia labai konkretų sprendimą, kuris tiesiogine prasme darys įtaką Lietuvos ir viso regiono saugumui, todėl bet koks pareiškimas ar interviu tikrai neišspręs šitos problemos. Turi būti konkretus atsakas – blogio imperija supranta tik tokią kalbą. Ir todėl mūsų atsakas turi būti ir kietas, ir labai konkretus“, – atsakė jis.

Tuo metu užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio patarėjo L. Jonavičiaus teigimu, grįžti galima būtų, pavyzdžiui, prie sankcijų „Rosatom“ klausimo.

Straipsnis yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.