Ilgus amžius pasaulyje vyravo vadinamasis linijinės ekonomikos modelis – įsigijus prekę, vartotojas ją naudoja iki tol, kol belieka ją išmesti. Tokiu principu daugelį daiktų naudojame dar ir šiandien. Visgi, Europos Žaliasis kursas numato, kad norint neutralizuoti Bendrijos poveikį klimatui, Europa turi pereiti prie žiedinės ekonomikos, paremtos išteklių taupymu, perdirbimu, ilgaamže gamyba iš aplinkai draugiškų medžiagų. Tokią filosofiją siekiama taikyti visoms pramonės ir gamyboms sritims bei etapams – pradedant projektavimu, dizainu, baigiant gamyba ir vartojimu.
Briuselio pateiktame plane itin daug dėmesio skiriama tiems sektoriams, kuriuose žiedinės ekonomikos potencialas yra didelis, tačiau dar neišpildytas – tarp tų sektorių įvardijama ir tekstilė, ir pastatai bei statyba. Ir ne be reikalo – drabužių pramonė dėl dažiklių ir apdailos medžiagų užteršia apie penktadalį viso pasaulio švaraus vandens. Tuo metu statybų sektorius sudaro daugiau kaip 35 proc. visų Europos Sąjungos atliekų.
Tad ar šiuose sektoriuose įmanoma rasti tvarių sprendimų? Jeigu taip – kokių? Kaip tvarumas ir ekologiškumas atsiskleidžia tekstilės dizaine ir architektūroje? Apie tai – pokalbis su dizaineriu, Kauno technologijos universiteto (KTU) dėstytoju Kęstučiu Lekecku bei Lietuvos architektų sąjungos pirmininke, „Žinių radijo" kolege Rūta Leitanaite.
Nuotrauka: Shutterstock
Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
Komentarai
Bendravimo taisyklės