Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Europos Sąjungos investicijos jūsų mieste: Klaipėda

2023-11-22, Trečiadienis 11:05
Tomas Loiba

Kaip Lietuvoje užauginamos krevetės? Kaip vaikų alergijos gali įkvėpti verslo idėjas? Į šiuos ir klausimus atsako žmonės, kurių veiklas Klaipėdoje paskatino Europos Sąjungos investicijos.

Pietų Azijos krevetės – Klaipėdos baseine?

Jeigu prekybos centre Lietuvoje norite nusipirkti krevečių, didžiausia tikimybė, kad jos bus užšaldytos. Kitaip iki mūsų šalies iš tolimųjų kraštų keliaujančios jūros gėrybės stalus pasiektų jau sugedusios. Tad nenuostabu, kad logiškiausias sprendimas – jas užšaldyti. Tačiau Klaipėdos mokslo ir technologijų parko patalpose mokslininkai rado būdą, kaip baseino aplinką „paversti“ vandenynu ir mylimas krevetes jas užauginus patiekti šviežias. Tiksliau – su mokslo ir inovacijų pagalba. Pasitelkę ES investicijas specialistai sukūrė krevetėms augti palankias sąlygas. Mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas Andrius Sutnikas pasakoja, kad parkas yra erdvė, kur gimsta naujos idėjos ir produktai. Mokslas ir verslas suremia pečius siekdami geriausių rezultatų, o viena kertinių sąlygų pasiekti daugiau – pinigai. Čia ir prisideda ES investicijos.

„Mūsų projektai dažnai yra sudėtingi ir brangiai kainuoja. Tiek verslui, tiek mokslui yra reikalingi resursai, kad jie sugebėtų įgyvendinti savo svajones. Tie resursai yra sudaromi ES pagalba. Galbūt ne vien kalbama apie pinigus. Apie partnerystę, apie tarptautinius projektus, apie santykį su kitom Europos valstybėm, apie kompetencijas, kurios nėra pasiekiamos Lietuvoje, bet yra kitose ES šalyse“, – investicijų privalumus vardija A. Sutnikas.

Augindami krevetes ir kitaip skatindami akvakultūrą, parko mokslininkai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Klaipėdos universiteto, sprendžia globalias problemas. Ateityje jūros ir vandenynų resursai tik mažės, o paklausa arba augs, arba išliks toks pats. Pasauliniu mastu apsirūpinimas jūros gėrybių baltymais turės būti koncentruotas arba perkeltas į krantą. Tokios krevetės, kurias augina Klaipėdos mokslininkai, šiaip jau gyvena pietų Azijoje. Mokslo ir technologijų parke krevetės auginamos tam, kad ištobulinus technologiją verslas ją perimtų ir Europą būtų galima tvariau aprūpinti jūriniais proteinais.

„Azijoje ir valstybėse, kur šios krevetės yra auginamos, yra kasami didžiuliai tvenkiniai. Jie kasami Mongrovijos miško sąskaita. Tai yra didžiulė ekologinė katastrofa. Antra, tai labai kenkia biosferai ir biofaunai, nes ten veisiasi didžioji dalis žuvų. Tai čia mes sprendžiam žymiai didesnę aplinkosauginę problemą. Kita problema – tai ateities maistas. Didėjant žmonių skaičiui pasaulyje reikia galvoti, kaip ateityje apsirūpinsime maistu. Su dabartiniais žvejojimo tempais, 2040 m. vandenynai bus tušti. Tai reiškia, kad jei norėsime valgyti žuvį – turėsime rasti sprendimus“, – kalba A. Sutnikas.

Mokslo ir technologijų parko plėtros vadovas pasakoja, kad krevečių auginimo projektas jau pasiekė konkrečių rezultatų. Jau kuriasi ir startuoliai, kurie norėtų perimti technologiją ir plėtoti šią sritį. Lietuviškų krevečių jau buvo galima ir paragauti. Anot pirmųjų degustatorių, skonis – puikus.

Kaip vaiko alergija įkvėpė verslo idėją?

Trimetė Loretos Želnienės dukrytė kentėjo nuo sveikatos problemų. Valgant įprastą maistą mergaitę vis ištikdavo alerginės reakcijos. Tėvai ne kartą vežė dukrą į ligoninės priimamąjį, o stresas, kad pakeliui ji gali ir neišgyventi, tapo dažnas. Kosulys, dusulys, rūgšties kilimas... Visa tai vyko prieš trylika metų. Anuomet net gydytojai negalėjo suprasti, kodėl mergaitė taip kenčia. Rodos akivaizdu – alergija. Bet kam? Atsakyti negalėjo niekas. Eksperimentuodama su maistu, domėdamasi įvairiais alergenais mama suprato – vaikas alergiškas gliutenui arba glitimui. Atsisakius produktų su glitimu, mergaitės sveikata pasitaisė jau po savaitės.

Glitimas yra javuose esantis baltymas. Kai kurie žmonės jo vengia dėl sveikatos problemų, o kiti nori atsisakyti dėl nepageidaujamų alerginių reakcijų. Bet glitimo yra miltuose, kuriuos daugelis naudoja pyragams, duonai, batonui ir kitiems dažnai vartojamiems produktams gaminti. Glitimo yra makaronuose ir picos tešloje – produktuose, kuriuos vaikai labai mėgsta valgyti. Tačiau aktyvi mama nepasidavė. Visa šeima dėl dukros alergijos atsisakė glitimo. Prisitaikyti buvo sunku, bet pasidomėjus paaiškėjo, kad ir daugiau žmonių kenčia nuo alergijos glitimui. Taip Loretai kilo idėja – atidaryti kavinę ir kepyklėlę, kurią pavadino namais be gliuteno.

„Ateina ir žmonės, kurie tiesiog nori sveikiau gyventi. Apie tai jau dabar kalbama, kokias reakcijas sukelia gliutenas, cukrus ir pieno produktai. Iš tikrųjų pusė ateina tų, kurie netoleruoja ir pusė tų, kurie tiesiog nori sveikiau gyventi“, – pasakoja Loreta.

Gamindamos keksiukus, duoną, šakočius ir kitus skanumynus, namų be gliuteno kepėjos naudoja ne įprastus kvietinius ar ruginius, o riešutinius miltus. Skonis kitoks, bet tikrai nenusileidžia įprastiems produktams. Be to, taip pagerinama maisto kokybė ir vertingosios savybės. Dabar verslas sekasi gerai. Žmonės gali produktus užsisakyti ir internetu, tad duona ar šakočiai be glitimo keliauja po visą Lietuvą. Bet pradžiai reikėjo pagalbos – taip prisidėjo ES investicijos.  

„Pasiėmėme paskolą įrangai įsigyti ir pagal projektą mums kompensavo palūkanas. Žinoma, kad tai padėjo. Atsidarant kiekvienas euras yra labai reikalingas. O kai norisi plėstis ir pirkti įrangą, tobulinti, tai tikrai padeda“, – apie ES investicijų projektą pasakoja Loreta.

Moteris anksčiau dirbo specialiste finansų srityje. Ji niekada neįsivaizdavo, kad kada nors turės savo kavinukę ir kepyklą. Bet gyvenimas turėjo savo planą ir dėl to Loreta džiaugiasi. Juolab, gyventi sveikiau, turbūt, norėtų kiekvienas, o kai kasdieninė veikla tai skatina – geresnio derinio reikėtų paieškoti.

Miesto parkai ir kalneliai

Pasistiprinus – smagu ir pasivaikščioti. O Klaipėdoje tikrai yra ką pamatyti. Neseniai atnaujintas Danės skveras visai prie pat upės sutinka visus su ES investicijų pagalba atnaujintais takais ir kita infrastruktūra. Čia vyksta renginiai, koncertai ar miesto šventės. Žmonės gali saugiai sportuoti, naudodamiesi čia pat įrengtais treniruokliais arba atvesti vaikus į plačią jiems skirtą žaidimų aikštelę. O juos stebėti iš kavinės terasos, besimėgaujant kava. Klaipėdos miesto savivaldybės projektų skyriaus vadovė Elona Jurkevičienė sako, kad Danės skvero projektas buvo didžiausias miesto infrastruktūros projektas, pasitelkiant ES investicijas.

„Visiškai naujai buvo sutvarkyta didelė erdvė, kuri iki šiol buvo apleista, nors pakankamai geroje ir patogioje vietoje. Tai nebuvo traukos centras nei gyventojams, nei miesto svečiams. Įgyvendinus projektą erdvė iš esmės pasikeitė. Priekinė dalis daugiau skirta renginiams ir bendruomenės susirinkimams. Ten dažniausiai vyksta nedideli renginiai, koncertai. Buvo pakeista fontano vieta, o pačiame skvero gale buvo įrengta visiškai nauja erdvė, skirta vaikams ir jaunimui. Ji praktiškai visada būna pilna. Pilna vaikų ir jaunų šeimų, kurios mėgsta leisti laisvalaikį“, – pasakoja savivaldybės atstovė.

Vienos pagrindinių viešųjų erdvių visame mieste buvo sutvarkytos pasitelkiant ES investicijas. Sunku įsivaizduoti kaip miestas atrodytų be to.

„Tiek Jono kalnelis buvo sutvarkytas, tiek kvartalas tarp seno turgaus ir „Akropolio“. Buvo „chruščiovinių“ namų kvartalas, tai ta teritorija ir namai buvo taip pat sutvarkyti. Taip pat buvo sutvarkyta buvusi futbolo mokykla ir baseinas. Ten atsirado atviros erdvės jaunimui. Tuomet aplinkui pradėjo kurtis ir verslas. Tai buvo postūmis ir sinergija, kad ne tik erdvės tapo tvarkingomis, bet žmonės pradėjo tvarkingiau gyventi ir verslas noriai ateina“, – džiaugiasi E. Jurkevičienė.

Ir džiaugiasi ne tik ji. Visi uostamiesčio gyventojai pastebi permainas. Ir matomas plika akimi, tokias kaip atsigaunančios miesto erdvės, ir tokias, kurios plaukioja baseinuose – lietuviškos krevetės. 

Radijo laida finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

stop113 Citata
2024 m. balandžio 18 d.