Disidentai sovietmečiu: ar gali istorija geruosius rusus pamokyti priešintis Putino režimui?
Rusijai pradėjus pilno masto neišprovokuotą karą prieš Ukrainą Lietuvos kaip ir kitų Europos valstybių piliečiai bei patys ukrainiečiai bandė apeliuoti į paprastų Rusijos žmonių sąžinę, skatinti jų protestą ir taip stabdyti jei ne agresiją, tai bent paramą Kremliaus režimui. Atsirado Rusijos piliečių skirstymas į abejinguosius, karą palaikančius bei „geruosius rusus“ – liberalus, dažniausiai pabėgusius iš šalies. Vis dėlto po beveik trejų metų karo,
kai Ukrainai stiprėja spaudimas dėl taikos, Lietuvos politiniame lauke atgarsio sulaukė įkaitų tarp Rusijos ir amerikiečių apsikeitime iš kalėjimo išlaisvinto Rusijos opozicionieriaus Vladimiro Kara Murzos pirmasis pareiškimas Vokietijos žiniasklaidai, kad Vakarai turėtų švelninti sankcijas Rusijai, nes jos kenkia ne Putino aplinkai, bet Rusijos žmonėms. Kremliaus kritiko balsu buvo išplatintas Kremliaus naratyvas – tokia buvo reakcija mūsų šalyje.
Kokie tie Rusijos žmonės – gerieji ar blogieji rusai? Ar įmanoma šiandien Rusijoje priešintis valdančiajam režimui? O kaip buvo sovietmečiu? Kokia buvo rusų disidentų parama Lietuvos laisvės kelyje? Kada ir kaip kultūriniai procesai tampa politiniais? Ar sovietmečio opozicinė elgsena Lietuvoje gali duoti vertingų pamokų, kaip silpninti kariaujantį Kremlių bei Rusijos žmones pilietinėje priespaudoje laikančias represines struktūras? Kaip priešintis režimui moko disidentų istorija? Pokalbis su Lietuvos istorijos instituto istorijos mokslų daktaru Valdemaru Klumbiu ir sovietinių represijų tyrinėtoja Birute Burauskaite.
Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės