Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar ES paliks Sakartvelą ir Moldovą likimo valiai?

2024-10-31, Ketvirtadienis 07:07

Lukas Oželis

Neseniai įvyko Europos Sąjungos plėtrai itin svarbūs rinkimai Sakartvele ir Moldovoje. Pastarojoje vyko ne tik prezidento rinkimai, kurių antrame susikaus proeuropietiška dabartinė prezidentė Maia Sandu bei Alexandras Stoianoglo, bet ir referendumas dėl šalies prisijungimo prie ES. Moldovos piliečiai nedidele balsų persvarą nubalsavo už stojimą.

Tuo tarpu Sakartvele vyko parlamento rinkimai, kuriuos laimėjo prorusiška partija „Gruzijos svajonė". Provakarietiškos opozicinės partijos atsisakė pripažinti rinkimų rezultatus, kurie, jų teigimu, buvo suklastoti valdančiosios partijos naudai.

Abi šalis vienija ne tik dalies piliečių noras tapti ES narėmis, bet ir ryškus Rusijos kišimasis į minėtus rinkimus. Europarlamentaro Dainiaus Žalimo vertinimu, ES reakcija į Rusijos veiksmus šiose valstybėse yra per lėta ir per švelni. Politikas iš ES lyderių pasisakymų sprendžia, jog Bendrija stokoja aiškios vizijos, kokių tolimesnių veiksmų reikėtų imtis ir kaip reaguoti į Rusijos kišimąsi į šalių politinius procesus. Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ D. Žalimas akcentavo, jog Rusijos veiksmai Moldovoje ir Sakartvele nieko negalėjo nustebinti, nes Kremliaus užmojai buvo aiškūs dar anksčiau.

D. Žalimas siūlė visiškai nesutapatinti Moldovos ir Sakartvelo atvejų. Pasak europarlamentaro, reakcija į įvykius Moldovoje buvo žymiai labiau pamatuota – ES solidarizuojasi su Moldovos žmonėmis bei šios šalies demokratinėmis jėgomis. Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad ES turi galvoti apie savo veiksmų planą, jei dabartinė prezidentė pralaimėtų antrąjį rinkimų turą. Toks scenarijus realus jau vien dėl to, jog per pirmąjį turą, Moldovos policijos viršininko teigimu, buvo nupirkta virš 100 tūkst. balsų.

Tuo tarpu Sakartvelo atveju, D. Žalimo manymu, ES turėjo pasiruošti kur kas geriau. „Tik naivuolis galėjo tikėtis, kad „Gruzijos svajonė" taip paprastai atiduos valdžią ir kad rinkimų rezultatai nebus klastojami. Visiems buvo akivaizdu, kad galima buvo laukti kažko panašaus. Vis dėlto, net Sakartvelo opozicija, su kuria man teko bendrauti, mažai tikėjo, kad gali būti taip įžūliai prirašyta virš 50 proc. balsų „Gruzijos svajonei", – kalbėjo politikas.

D. Žalimo teigimu, ES turėtų užimti aiškią ir nedviprasmišką poziciją, kad rinkimų rezultatai yra nelegitimūs ir reikalauti naujų rinkimų.

Europarlamentaras taip pat pasigedo ES lyderių, tarp jų ir Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, vizitų į Sakartvelą, tokiu būdu išreiškiant solidarumą su šalies opozicija ir visuomene. D. Žalimas akcentavo, kad Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas jau nuvyko į Sakartvelą ir išreiškė palaikymą valdančiajai partijai.

EPA-ELTA nuotr.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Sekti laidą