Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar pakelti tarifai kiniškiems elektromobiliams sulygins konkurencines sąlygas?

2024-06-20, Ketvirtadienis 07:07
Lukas Oželis

Europos Sąjunga, reaguodama į pigių kiniškų elektromobilių antplūdį Europos rinkoje, pagrasino iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams įvesti papildomus tarifus iki 38 proc. Šiuo sprendimu Europa seka JAV pavyzdžiu. Tiesa, JAV muitus padidino net iki 100 procentų. Dabar Europos Komisija nurodė laikinai padidinti muitus Kinijos elektromobilių gamintojams – 17,4 proc. BYD, 20 proc. „Geely", 38,1 proc. SAIC produkcijai, o tarifų dydžius sieja su subsidijavimo apimtimis.

Tai būtų papildomi tarifai prie dabar galiojančio 10 proc. tarifo Kinijoje pagamintiems elektriniams automobiliams, o jų taikymas gali būti atšauktas tuo atveju, jei Pekinas ir Briuselis išspręstų subsidijų klausimą.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad toks tarifų pakėlimas reikšmingos įtakos Kinijos gamintojams nepadarys. Pasak jo, norint sulyginti vakarietiškų ir kiniškų automobilių konkurencijos sąlygas, ES tarifus turėtų pakelti bent 50 proc. „Aš vertinčiau tokius tarifus labai atsargiai. Ir gerai, ir blogai tuo pačiu metu. Gera naujiena yra ta, kad EK išgirdo verslą, nes iš tiesų yra problema, kad Kinija veržiasi į Europos automobilių rinką. Bet aš manau, kad paskelbti tarifai yra per maži. Gera naujiena yra ta, kad EK pradeda kreipti dėmesį į tai, kad Europos automobilių verslui gresia problemos Europos rinkoje, bet bloga naujiena yra tai, kad tie tarifai, tikėtina, nepadės išlyginti konkurencinių sąlygų“, – teigė ekonomistas.

Toks palyginti mažas tarifų pakėlimas, A. Izgorodino vertinimu, rodo, kad ES nenori pradėti atviro prekybos karo su Kinija. „EK, iš vienas pusės, bara Kiniją ir bando parodyti, kad imasi kažkokių veiksmų prieš Kinijos dempingą. Iš kitos pusės, EK parodo, kad ji norėtų toliau tęsti bendradarbiavimą. Aš manau, kad viena iš priežasčių yra tai, kad Bendrijai ir Europos automobilių gamintojams yra reikalingas priėjimas prie retųjų metalų išteklių, kurių 75 proc. valdo būtent Kinija. EK taip pat supranta, kad Europos verslui yra labai svarbu išnaudoti Kinijos ekonomikos skatinimą ir Kinijos ekonomikos atsigavimą bei išvengti įvairių atsakomųjų tarifų ir baudų iš Kinijos“, – aiškino A. Izgorodinas.

Ekonomisto teigimu, nenorą dar labiau eskaluoti situaciją rodo ir Kinijos atsakas. „Iš esmės mes jau turime atsakymą: Kinija pradeda tirti esą nesąžiningą konkurenciją ES mėsos pramonėje. Minima būtent kiauliena. Manau, kad gali būti ir kitų įvairių patikrinimų bei papildomų tarifų įvedimų ES maisto pramonei. Tai yra labai subtilus atsakymas. Ir Kinija, ir ES dabar pykstasi tarpusavyje, bet EK įvesti subtilūs tarifai Kinijos automobiliams ir labai subtilus Kinijos atsakas iš esmės rodo, kad tai yra labiau žaidimas dėl akių“, – kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas.

A. Izgorodinas pabrėžė, kad nors abiejų pusių retorika griežtėja, radikalių veiksmų praktikoje nereikėtų tikėtis: „viešoje erdvėje ES ir Kinijos santykiai aštrėja, o ne viešoje erdvėje akivaizdžiai matosi, kad ir viena, ir kita pusė nori išlaikyti prekybos santykius. Faktas, kad Kinija ir Europa tikrai nėra geriausi draugai, kalbant apie verslo ir prekybos interesus, bet matosi, kad ir viena, ir kita pusė nori toliau tų santykių nebloginti.“

Papildomi muitai laikinai įsigaliotų nuo liepos 4-osios, o galutinai – nuo lapkričio mėnesio, nebent kvalifikuota dauguma ES valstybių narių (15 šalių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. Bendrijos gyventojų) tam nepritartų.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai