Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Ar per EP rinkimus reikėtų tikėtis didesnio aktyvumo?

2024-05-16, Ketvirtadienis 07:07
Lukas Oželis

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų (68 proc.) teigia, kad jie balsuotų Europos Parlamento rinkimuose, jei šie vyktų kitą savaitę, rodo Eurobarometro apklausa. Rezultatai rodo ir padidėjusį lietuvių susidomėjimą EP rinkimais. Palyginti su 2019 m. pavasario apklausa, vykusia likus trims mėnesiams iki tuometinių EP rinkimų, matomas ryškus teigimas pokytis. Tuomet į klausimą, ar juos domina EP rinkimai, teigiamai atsakė 36 proc. Lietuvos gyventojų, kai šiais metais „taip“ sakė 56 proc. apklaustųjų.

Kaip Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ teigė Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė, neverta tikėtis, kad apklausos rezultatai konvertuosis į aktyvumą per rinkimų dieną, tačiau ji kartu pridūrė, kad tendencijos yra išties teigiamos. Pasak politologės, tikrai galima tikėtis didesnio rinkėjų aktyvumo nei prieš 10 metų, kai EP ir prezidento rinkimai taip pat vyko skirtingu metu. „Paskutinės tendencijos lemia tai, kad ženklaus aktyvumo nukritimo tikėtis negalime. Galima tikėtis, kad dėl domėjimosi EP rinkimais aktyvumas gali šiek tiek paaugti. Galima kalbėti apie tai, kad domėjimasis politika Lietuvoje didėja. Per paskutinius 10 metų politinių žinių, procesų išmanymas padidėjo visose gyventojų grupėse“, – pabrėžė Pilietinės visuomenės instituto direktorė.

Pasak jos, didesnį dėmesį ES politikai lėmė ir geopolitinė situacija, nes Bendrija priima daug sprendimų gynybos ir saugumo srityse, o tai ypatingai svarbu Lietuvos piliečiams. Tai rodo ir apklausos rezultatai – lietuviai gynybos sritį laiko svarbiausiu ES politikos prioritetu.

Daugelis apklausos rodiklių rodo, kad lietuvių domėjimasis EP rinkimais yra arti ES vidurkio. Vienintelė demografinė grupė, kuri gana ryškiai atsilieka nuo bendrų tendencijų Europoje, yra Lietuvos jaunimas. Vis dėlto ir čia I. Petronytė-Urbonavičienė įžvelgia teigiamas tendencijas: „jaunas žmogus ne visada mato patrauklumą balsavime ir apskritai politikos veiksme. Tiesa, tai labai keičiasi. Iniciatyvos, kurias vykdo jaunimo organizacijos, bei jaunimui patrauklesne forma pateikiama informacija didina jaunimo susidomėjimą politika. Paskutiniais metais tiek susidomėjimas, tiek dalyvavimas įvairiuose rinkimuose augo. Palyginti su kitomis ES šalimis, galima teigti, kad ilgalaikio dėmesio jaunimui rodymas duoda vaisių. Taip pat svarbus ir kontekstas šeimose, nes mažesnis susidomėjimas tarp suaugusiųjų turbūt daro įtaką ir jaunimui.“

Lietuviai taip mat mažiau vertina savo balso reikšmę ES. Pašnekovės teigimu, tokius apklausos rezultatus gali lemti mažas išrenkamų europarlamentarų skaičius. Vis dėlto politologė atkreipė dėmesį į tai, kad lietuviai ir nacionaliniuose rinkimuose mato mažesnę savo balsą įtaką, nei kitų šalių piliečiai. „Čia turbūt nėra tik racionalus apskaičiavimas. Lietuviai senokai išsiskiria tuo, kad balso svarbą tiek ES, tiek savo šalyje mato gerokai mažesnę, nei kitų valstybių gyventojai. Situacija buvo pradėjus keistis per paskutinį dešimtmetį, tačiau per pandemijos laikotarpį piliečiai savo įtaką pradėjo vertinti mažiau. Nuo to laikotarpio šis rodiklis taip ir neatsigavo. Ir tai taip pat gali lemti mažesnį aktyvumą rinkimuose“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Naujausi epizodai