Auštrevičius: Rusijos įšaldyto turto perdavimą Ukrainai stabdo ECB
Vienoje iš paskutiniųjų šios kadencijos Europos Parlamento plenarinių sesijų bus balsuojama dėl Ukrainai svarbių sprendimų. Svarbiausias iš jų, be abejo, 50 mlrd. eurų paramos Ukrainai paketas, kuris, kaip rodo visi ženklai, turėtų būti patvirtintas dar šią savaitę. Europos Parlamento biuro Lietuvoje surengtoje spaudos konferencijoje europarlamentaras Petras Auštrevičius akcentavo, jog ši finansinė parama yra ypatingai svarbi, nes Europos Sąjunga be kitų tarptautinių organizacijų lieka praktiškai viena, kuri teikia didžiulę finansinę paramą Kyjivui.
„Vakar bendrame užsienio reikalų ir biudžeto komitetų posėdyje balsavimas parodė labai solidžią paramą ir atrodo, kad judama labai užtikrintai. Būtina priimti šį dokumentą antradienį arba trečiadienį, kadangi tada tai bus iškart paskelbta oficialiame ES teisės dokumente ir šis paramos paketas įsigalios. Tuomet Europos Komisija galės daryti pirmą pavedimą, kuris greičiausiai bus apie pusantro milijardo eurų.
Tai yra finansinės gyvasties Ukrainai klausimas. Ukrainai žūtbūt reikia kuo greičiau finansų ir iš esmės dabar ES lieka vienintelis makrofinansinės paramos Ukrainai šaltinis. Tik priminsiu, kad nuo gruodžio 27 d iš JAV nebuvo jokios paramos Ukrainai – tiek finansinės, tiek karinės. JAV-jos finansinius klausimus palieka Europai ir tarptautinėms organizacijoms, tarp jų – Tarptautiniam valiutos fondui. Mes juk puikiai žinome dabartinę situaciją JAV. Todėl ta visa sumaištis tikrai ne į naudą Ukrainai“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Visgi, kaip teigia europarlamentaras, 50 mlrd. eurų tikrai nėra pakankama suma Ukrainai turint omenyje tai, jog ji skirta ketveriems metams. Didžiulis lėšų šaltinis, apie kurį kalbama praktiškai nuo pat karo pradžios – įšaldytas Rusijos turtas. Šiuo metu susitarimas pasiektas dėl iš įšaldyto turto uždirbtų pajamų, kurios siekia kelis milijardus eurų.
„Yra bendras sutarimas dėl vadinamųjų įšaldytų lėšų prieaugio panaudojimo. Kitaip tariant – kiek uždirbama iš tų užšaldytų lėšų. Didžioji dalis, virš 90 proc. turto yra vienoje įmonėje, kuri yra Belgijoje. Dėl tų procentų panaudojimo Taryba priėmė sprendimą, kuris yra pozityvus ir šių lėšų panaudojimas iš esmės nekelia jokių klausimų. Mes žinome, kad 50 mlrd. sumos metams beveik neužteks, o Europa yra vienas iš pagrindinių finansuotojų Ukrainos makrofinansinės paramos srityje. Japonija skiria dideles lėšas ir reikia ją pasveikinti bei padėkoti. Su tam tikromis lėšomis ateina Tarptautinis valiutos fondas, bet daugiau – nelabai kas“, – kalbėjo P. Auštrevičius.
Viso įšaldyto Rusijos turto pervedimą Ukrainai, pasak europarlamentaro, stabdo Europos centrinio banko (ECB) pozicija. „O ji tokia, kad jeigu ES priims sprendimą perduoti lėšas Ukrainai, gali susvyruoti pasitikėjimas euru. Šis žingsnis, pasak ECB, gali pakirsti pasitikėjimą euru kaip rezervine valiuta. Kitaip tariant, trečiosios valstybės, kurios kartais turi perteklinių lėšų ir nori jas saugiai investuoti, pinigus investuoja į tam tikrą valiutą ir laiko saugių valstybių centriniuose bankuose. Man sunku nuginčyti, kad gali būti tokia įtaka, bet aš nematau čia strateginės rizikos. Jeigu ECB taps pagrindine kliūtimi perimant tuos 300 įšaldytų Rusijos milijardų, mes susidursime su esmine bėda“, – aiškino politikas.
Eltos nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės