ES sieks mažinti maisto atliekų kiekį
Kasmet Europos Sąjungoje susidaro apie 60 mln. tonų maisto atliekų. Atsižvelgdami į tai, Europos Parlamento nariai siūlo sumažinti maisto atliekų kiekį ne mažiau kaip 20 proc. maisto perdirbimo ir gamybos sektoriuje bei 40 proc. restoranų, maisto paslaugų ir namų ūkių sektoriuje. Šie tikslai turėtų būti įgyvendinti iki 2030 m. pabaigos.
Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Vilma Slavinskienė pabrėžia, kad mažesnis maisto atliekų kiekis ne tik prisideda prie kovos su klimato kaita, bet teikia ir ekonomine naudą. „Pirmiausia turi būti skiriamas prioritetas maisto atliekų mažinimui, o joms atsiradus – teisingam išrūšiavimui, kad daugiau iš jų būtų perdirbta ir todėl kaip galima mažiau patektų į sąvartynus. Ten jos degraduodamos ir išskiria metano dujas. Maisto atliekų kiekis tikrai nėra pagrindinė klimato kaitos priežastis. Renkant maisto atliekas taip pat mažėja mišrių komunalinių atliekų kiekis. Tai reiškia, kad pinga gyventojų atliekų sutvarkymas. Taip pat gerėja mišriame komunalinių atliekų sraute esančių antrinių žaliavų kokybė ir dėl to jos yra lengviau perdirbamos. Taip pagaminama daugiau antrinių žaliavų, kurios grįžta į rinką kitų produktų pavidalu ir tokiu būdu taip pat yra prisidedama prie žiedinės ekonomikos tikslų“, – kalbėjo Aplinkos ministerijos atstovė.
Anot jos, šiuo metu Lietuvos verslui nebūtina daryti maisto atliekų apskaitos, jeigu atliekų kiekis per metus neviršija 5 tonų. Pasak pašnekovės, reikalavimai daryti nuolatines apskaitas verslui pernelyg brangiai kainuotų.
Atliekų politikos grupės vadovė akcentavo, kad didžiausias maisto atliekų kiekis ateina ne iš verslo, bet iš namų ūkių. „Didžiausią kiekį maisto atliekų generuoja namų ūkiai. Lietuvoje vienam gyventojui per metus priskiriama 86 kg maisto atliekų. Apie 60 proc. jų sugeneruoja namų ūkiai. Restoranuose ir prekyboje kiekiai tikrai nereikšmingi – nuo 2 iki 10 kg, todėl pagrindinės priemonės turėtų būti orientuotos į gyventoją. Ką planuoja ministerija? Ji nori gyventoją informuoti ir vykdyti viešinimo kampanijas. Yra suplanuotos lėšos informuoti ir šviesti tiek namų ūkius, tiek prekybos ir paslaugų sektorių nešvaistyti maisto. Taip pat – organizuoti praktinius mokymus viešojo maitinimo įstaigoms, siekiant ugdyti taupaus maisto gamybos įgūdžius“, – kalbėjo V. Slavinskienė.
Atliekų politikos grupės vadovė išvardijo, kokios priežastys lemia maisto atliekų generavimą: „namų ūkiuose atliekos susidaro dėl nepakankamo apsipirkimo įgūdžių ir patiekalų planavimo. Taip pat tai lemia ir apsipirkimo aplinka. Pavyzdžiui, tokie reklaminiai šūkiai, kaip „pirk vieną ir gauk antrą nemokamai“ tiesiog skatina iškart nusipirkti daugiau negu reikia. Neteisingai suprantamas maisto produktų žymėjimas, t. y. ne žinoma, ką reiškia „geriausias iki“ ir „tinka vartoti iki“, todėl dažnai dar tinkami vartoti maisto produktai yra išmetami.“
Pašnekovės teigimu, šia direktyva pirmiausia siekiama keisti vartotojų įpročius, o jau tik po to kalbėti apie tinkamą atliekų sutvarkymą: „reikėtų suprasti takoskyrą tarp maisto švaistymo prevencijos ir maisto atliekų. Direktyva kalba apie atliekų mažinimą: kaip gyventojai turi elgtis ir kaip formuoti įpročius. O kitos direktyvos nuostatos jau kalba apie maisto atliekų sutvarkymą, jeigu jos susidaro.“
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės