Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

ES skatins Europos žaliųjų technologijų pramonę

2024-05-06, Pirmadienis 07:07
Lukas Oželis

Europos Parlamentas patvirtino Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, kuriuo siekiama remti Europoje gaminamas žaliąsias technologijas, nes šiuo metu ES daugelį jų importuoja iš trečiųjų šalių, kurios irgi subsidijuoja savo žaliųjų technologijų gamybą. Priimtas aktas numato tikslą, kad iki 2030 m. Europa pagamintų apie 40 proc. prie klimato neutralumo tikslų pasiekimo prisidedančios įrangos bei užimtų 15 proc. pasaulinės šių technologijų rinkos vertės. ES numato galimybę skatinti visas atsinaujinančiųjų energijos išteklių technologijas, tokias kaip saulės, vėjo, vandenilio, šilumos siurblių ir geoterminės energijos bei kitas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento Vidmanto Janulevičiaus teigimu, Europa žaliosiose technologijose šiuo metu atsilieka nuo JAV dėl didesnės biurokratijos, o konkuruoti su kiniškomis technologijomis praktiškai neįmanoma dėl milžiniškų subsidijų.

„Teisinė padėtis Europoje reikalauja žymiai ilgesnio patvirtinimų gavimo laiko negu JAV. Čia daugiausia ir pralošėme, t. y. dėl biurokratijos. Europoje galimi instaliuoti kiekiai yra dažnai 30-40 % mažesni negu per tą patį laikotarpį yra JAV. Kinija investuoja labai daug, nes kaip ir dauguma ES šalių neturi iškastinio kuro. Mes importuojame ir kinai lygiai taip pat nori nepriklausyti nuo kitų šalių. Šiuo metu nafta ir dujos yra importuojamos iš Rusijos pigiomis kainomis. Esmė yra ta, kad jie subsidijuoja savo pramonę. Kinai subsidijuoja tas pramonės šakas, kurios turi ateityje perspektyvą. Aišku, jie bando užimti kuo didesnę rinkos dalį pasauliniu mastu ir iš tų subsidijų gaunasi kitokia savikaina ir jie dempinguoja ES gamintojus. Matome, kad daugelis ES šalių uždaro gamyklas, susijusias su vėjo turbinoms ar saulės modulių gamyba. Čia ir prasideda nesąžiningi žaidimai, nes valstybė dalyvauja šiose subsidijose", – dabartinę padėtį aiškino Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Pasak V. Janulevičiaus, priimtas aktas sudarys geresnes sąlygas Europos pramonei konkuruoti su kiniškomis technologijomis. Jis įspėjo, kad jei Europa nesiims ryžtingų veiksmų, Kinija žaliosiose technologijose gali įgauti monopolinę poziciją ir tokiu būdu diktuoti kainas. Dėl Kinijos dominavimo rinkoje Europa jau išnaikino savo silicio gamybą bei puslaidininkių pramonę, todėl pramonininkų konfederacijos prezidentas argumentuoja, kad ES turėtų užsitikrinti ekonomine nepriklausomybę trijose srityse: sveikatos, maisto ir energetikos. „Mes turime turėti draudimą tam, kad kritiniu atveju, kaip buvo per pandemiją, mes galėtume apsieiti be trečiųjų šalių, kurios gali užsidaryti arba šiaip tiesiog nustoti tiekti", – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Pasak V. Janulevičiaus, šis aktas turėtų leisti pasiekti šį tikslą energetikos srityje: „Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas ir būtų tas startinis momentas, kaip kad JAV turi infliacijos mažinimo aktą, kuris leidžia apginti savo rinką. Čia yra mūsų reikalas išlaikyti pramonę. darbo vietas ir būti apsidraudusiems."

Lietuvos pramonės atstovo teigimu, Europa, nors ir juda reikiama linkme, daro tai per lėtai, o to priežastis yra sunkios derybos tarp valstybių narių. „Mes tikrai miegam, bet mūsų miegas susijęs ne dėl to, kad daugelis nenori to proveržio, o dėl to, kad yra labai sudėtinga sureguliuoti ir susitarti, kokia kryptimi visiems judėti. Matome, kad yra šalys, kurios labai bendradarbiauja su Kinija, pavyzdžiui, Vokietija ar Vengrija. Matome ir šalis, kurios kaip tik bando išvengti priklausomybės, kaip kad buvo su Rusija, nes dabar mes sėdame nuo vienos adatos ant kitos", –  kalbėjo pašnekovas.

V. Janulevičius akcentuoja, kad ES parama savo pramonei turės teigiamą efektą visai ekonomikai. „2022 metais, per energetikos krizę, energijos kaina buvo ant tiek pakilusi, kad ES išleido 8 procentus savo BVP į išorę. Tai reiškia, kad tie pinigai neliko dirbti pas mus. Ačiū dievui, kad koks trečdalis eksporto atiteko JAV ir Norvegijai, bet visa kita pusė trilijono iškeliavo į nelabai demokratines šalis.  Jeigu mes vystome pramonę su šiuo aktu, tie pinigai, kuriuos mes išleidžiame, toliau kuria pridėtinę vertę pas mus. Mes neturime tų naudingų iškasenų, todėl mums reikia transformuotis kuo įmanoma greičiau tam, kad ilguoju periodu galėtumėme atpiginti mūsų pačių gaminamą produkciją, turėti mažiausias CO2 emisijas, tausoti gamtą ir prašyti savo partnerių, kad jie judėtų tuo pačiu keliu", – akcentavo V. Janulevičius.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

teltonikos-vadovas-lietuvoje-mazai-aukstos-pridetines-vertes-imoniu-nes-nera-specialistu-89269-1718604786 Citata
2024 m. birželio 17 d.