Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

ES susitarė dėl pirmojo kovos su smurtu prieš moteris įstatymo

2024-02-22, Ketvirtadienis 07:07
Lukas Oželis

Europos Sąjungoje dvi iš dešimties moterų yra patyrusios partnerio ar draugo fizinį ar seksualinį smurtą, skelbia „Eurobarometro“ duomenys. Skaičiuojama, kad dėl smurto lyties pagrindu visuomenė kasmet patiria 290 mlrd. eurų išlaidų ES lygmeniu.

Atsižvelgdamos į šiuos skaičius, ES institucijos pasiekė preliminarų susitarimą dėl taisyklių, kuriomis siekiama kovoti su smurtu prieš moteris. Neoficialiame susitarime numatytos išžaginimų prevencijos priemonės, griežtesnės taisyklės dėl smurto elektroninėje erdvėje ir didesnė parama aukoms.

Nevyriausybinės organizacijos „Ribologija“ įkūrėja Rugilė Butkevičiūtė mano, jog ši direktyva ypatingai svarbi Lietuvai, turint omenyje tai, jog mūsų valstybė nėra ratifikavusi Stambulo konvencijos. Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ ji pabrėžė, kad susitarime – daug naujovių, kurių Lietuvoje nėra, pavyzdžiui, seksualinio smurto elektroninėje erdvėje reguliavimas. Taip pat direktyvoje kalbama apie moterų genitalijų žalojimą, kuris, pašnekovės teigimu, yra nepagrįstai laikomas neaktualia problema.

„Ne tik iš kitų šalių į Lietuvą atvažiavusios moterys yra susidūrusios su genitalijų žalojimu. Mes savo šalyje taip pat turėjome tokių atvejų, o medikai sunkiai tą galėjo atpažinti. Pavyzdžiui, kuomet moteris sužalotomis genitalijomis atvažiuoja gimdyti, ką daryti, žino tik keli medikai, kurie dirba su šia problematika“, – aiškino lygių galimybių ekspertė.

Nors pirminiame Europos Komisijos direktyvos variante norėta kriminalizuoti išprievartavimo nusikaltimą visos ES lygmeniu, šiam pasiūlymui pasipriešino atskiros šalys narės. R. Butkevičiūtė tai vertina kaip prarastą didžiulę galimybę. Dalis šalių šiai straipsnio eilutei priešinosi teigdamos, jog tai turėtų būti nacionalinių valstybių klausimas, o kitoms netiko išprievartavimo, kaip sutikimo nebuvimo, apibrėžimas. Lygių galimybių ekspertės vertinimu, Lietuva čia vėlgi nukenčia labiausiai, nes Lietuvos baudžiamajame kodekse išprievartavimas susietas su jėgos panaudojimu. „Yra įvairių šalių ir įvairių reguliavimų. Pavyzdžiui, Ispanijoje jau dabar egzistuoja reguliavimas, kad tiktai „taip“ reiškia taip. Bet, pavyzdžiui, kitose šalyse yra toks reguliavimo miksas. Yra reguliavimas, kuris siejamas su jėgos panaudojimu, bet taip pat yra straipsnių, kurie yra siejami su sutikimo nebuvimu. O Lietuva priskiriama tai šalių grupei, kurioje vis dar yra tas senovinis reguliavimas“, – kalbėjo „Ribologijos" įkūrėja.

R. Butkevičiūtė akcentavo, jog išprievartavimas, grįstas sutikimo nebuvimu, nereiškia, jog potencialai aukai nereikia pateikti jokių įrodymų. JI argumentavo, kodėl toks apibrėžimas yra teisingas: „baudžiamojoje institucijoje niekada nebus taip, kad, pavyzdžiui, aš pasakysiu, jog mane išprievartavo be mano sutikimo ir tada policijos pareigūnai nusiųs bylą į teismą ir nuteis žmogų 10 metų. Tai taip nebus. Tačiau kai mes turime sutikimu grįstą reguliavimą, tai tiek nukentėjęs asmuo, bet kas yra svarbiausia – tiek įtariamasis, turi įrodyti, kad tas sutikimas buvo ir iš ko įtariamasis nusprendė arba žinojo, kad žmogus sutinka turėti intymių santykių. Dabar, kai reguliavimas yra grįstas jėgos panaudojimu, jis yra naudingiausias įtariamajam, nes tada nukentėjusysis gali sakyt, kad nebuvo sutikimo, bet įtariamasis sakys, kad nebuvo ir pasipriešinimo.“

R. Butkevičiūtė apžvelgė Ispanijos pavyzdį, kur be jokių užuolankų pasakyta, kad į reguliavimą įtraukiamas sutikimo nebuvimas. „Toks įstatymas buvo priimtas tada, kai kilo masinis visuomenės pasipiktinimas po grupinio aštuoniolikmetės merginos išprievartavimo. Tuomet grupė įtariamųjų tvirtino, kad mergina esą nesipriešino ir nieko nesakė, kai ją prievartavo. Ir teismas skyrė mažesnę bausmę, nei turėjo. Visuomenės sukilo, buvo daug akcijų, buvo judėjimų ir tada priimtas šis reguliavimas.

Kodėl sutikimo reguliavimas yra pagrįstas? Jeigu mes sakome, kad išprievartavimas susijęs su priešinimusi, tai mes nesuprantame, kaip veikia žmogaus smegenys. Jų reakcijos į bet kokį trauminį įvykį yra trys: kovok, bėk arba sustink. Šių reakcijų nesirenkame – jas pasirenka mūsų kūnas. Mes galime tam priešintis, bet tiesiog smegenys biologiškai už mus nusprendžia. Ir būtent sustingimo reakcija yra bene dažniausia, išgyvenant seksualinį smurtą. Mes esame bendravę su nukentėjusiomis ir yra padaryta tyrimų. Aukos sako, kad išprievartavimo metu jos tarsi išskrido iš savo kūno ir stebėjo, kaip viskas vyksta iš šalies, nes tai yra didžiulė trauma. Tikrai mažuma atvejų, kuomet aktyviai priešinamasi ir rėkiama. Bet aš noriu dar kartą pabrėžti, kad tai nereiškia, jog išprievartavimu galima apkaltinti be jokių įrodymų. Baudžiamoji teisė yra dviejų krypčių gatvė“, – akcentavo lygių galimybių ekspertė.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

stop113 Citata
2024 m. balandžio 18 d.