Europa nubalsavo. Kas vyks toliau?
Europos piliečiai tarė savo žodį Europos Parlamento rinkimuose, tačiau kol ES institucijos pradės dirbti visiškai įprasta tvarka, reikės kiek palaukti. Kaip ir nacionaliniuose parlamentuose, taip ir Europos Parlamente, po rinkimų partinės grupės turi sudaryti koaliciją. Be to, ES institucijoms reikės išrinkti Europos Komisijos pirmininką. Taip pat šalys turės pasiskirstyti atskirų sričių eurokomisarų portfelius. Detaliau apie visus šiuos procesus Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ kalbėta su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto prof. Gediminu Vitkumi.
Jis teigė, kad pirmiausia po rinkimų vyksta veikiau techniniai procesai. „Naujai išrinkti žmonės turi būt patikrinti. Valstybės narės turi pranešti, ką jos išrinko, ir speciali institucija turi patikrinti, ar tikrai mandatai geri. Po to europarlamentarai turi susigrupuoti į politines grupes. Tuomet paaiškės, kokios Europos politinės partijos susiformuos“, – aiškino profesorius.
Svarbiausias EP darbas per pirmąją plenarinę sesiją Strasbūre, kuri vyks liepos mėnesį, bus išrinkti EK pirmininką. Profesorius pabrėžė, kad nors europinės partijos iškelia savo vadinamuosius spitzen kandidatus į šį postą, Europos Vadovų Taryba gali į tai neatsižvelgti. „EP išrenka pirmininką, bet jį išrenka ne iš spitzen kandidatų, o iš to, ką pasiūlo EVT. Ji sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, koks kandidatas jai yra priimtinas. Žinoma, Taryba privalo atsižvelgti į rinkimų rezultatus ir negali siūlyti tokio kandidato, kurio nepalaikys dauguma Parlamente. Praeitą kartą spitzen kandidatas nebuvo išrinktas, nes jo nepalaikė dauguma ir dėl to Taryba turėjo laisvas rankas pasiūlyti kitą kandidatą. Galima sakyti, kad čia tokios politinės varžybos vyksta tarp EP ir EVT, t. y. kas čia yra viršesnis. Jeigu Parlamentas susitelkęs ir turi aiškų kandidatą, kurį remia dauguma, tai Tarybos rankos bus ganėtinai surištos“, – procesą komentavo G. Vitkus.
Išsirinkus EK pirmininką, prasideda politiniai procesai dėl likusios Komisijos sudėties, o tai, kaip pabrėžė G. Vitkus, užtrunka nemažai laiko. „Procesas yra toks, kad naujus Komisijos narius siūlo valstybės narės savo nuožiūra. Kas kokį postą gaus, formaliai sprendžia Komisijos pirmininkas, bet, žinoma, vyksta daug užkulisinių dalykų tarp valstybių narių, kurios nori tam tikro posto. Čia vėlgi nėra aprašyta teisiškai. Tai – labiau politinis procesas, kur vyksta kova dėl valdžios. Kandidatai dar turi praeiti klausymus EP. Atitinkamos krypties komitetas, ar tai būtų energetika, ar švietimas, egzaminuoja tuos kandidatus ir duoda pritarimą. Kada komisarai praeina klausymus, tada Parlamentas jau tvirtina Komisiją pilnos sudėties. Paskutinis patepimas – jie duoda priesaiką griežtai laikytis ES sutarties. Visa tai užtrunka kažkur iki lapkričio mėnesio“, – kalbėjo G. Vitkus.
Taigi, formalus politinis procesas reiškia, kad valstybės narės išrenka savo kandidatus į EK ir tik vėliau šie kandidatai sužino iš Komisijos pirmininko, kokios srities portfelį jie gaus. Vis dėlto profesorius pabrėžė, kad tarp Europos politikų vyksta ir neformalūs pokalbiai, kurių metu sutariama, koks portfelis atiteks kiekvienai valstybei narei.
Tiesa, šios intensyvios derybos nereiškia, kad kita įprasta ES institucijų veikla visiškai sustoja. G. Vitkus pabrėžė, kad EK dirba beveik 30 tūkst. žmonių, kurie toliau tęsia darbus esant valdžios pasikeitimo laikotarpiu. Tuo tarpu EP nariai perims ankstesnėje kadencijoje neužbaigtus darbus.
BNS nuotr.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės