Europos kraštutiniai dešinieji nori matyti mažiau centralizuotą ES
Europos Parlamento nariams per visą kadenciją tenka balsuoti dėl įvairiausių teisės aktų. Vien per šią kadenciją EP nariai priėmė arti 1 tūkst. tekstų. Akivaizdu, kad įsigilinti į kiekvieną iš jų europarlamentarams yra tiesiog fiziškai neįmanoma. Tokiu atveju europarlamentaro balsą dažnai, nors ir ne visada, nulemia frakcijos, kuriai jis priklauso, pozicija. Taigi, renkantis, už ką balsuoti artėjančiuose EP rinkimuose, svarbi yra ne tik nacionalinių, bet ir europinių partijų programa.
Šioje Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ aptariame Europos konservatorių ir reformistų partijos, kuri laikoma viena iš kraštutinės dešinės politinių jėgų, rinkimų manifestą.
Europos konservatorių ir reformistų partija žada apginti valstybių narių suverenumą. Ši partija nori matyti labiau decentralizuotą Europos Sąjungą, kurioje daugiau galių priimti sprendimus atitektų valstybėms narėms, o ne Europos Komisijai ar EP. Kraštutiniai dešinieji taip pat pasisako prieš vienbalsiškumo pakeitimą kvalifikuota dauguma Europos Tarybos balsavimuose. Partijos teigimu, šiuo metu ES juda link federalistinės supervalstybės, tačiau kokie konkrečiai sprendimai tai rodo, nepaaiškina. Be to, Europos konservatorių ir reformistų partija nors ir nesipriešina ES plėtrai, nerimauja, kad tai leis Briuseliui išplėsti savo įtaką.
Kraštutinių dešiniųjų partija taip pat žada apsaugoti valstybes nares nuo migrantų srautų. Rinkimų manifeste rašoma, kad ES neturi versti savo piliečių priimti nelegalius imigrantus. Kraštutiniai dešinieji nori finansuoti sienų apsaugos infrastruktūrą, kuri apimtų visus galimus atvykimo būdus. Be to, partija įsipareigoja stiprinti tokias agentūras kaip „Frontex", kuri rūpinasi sienos ir pakrančių apsauga, ir Europolas.
Kraštutinių dešiniųjų partijos manymu, šiuo metu ES prieglobsčio prašymo sistema yra išnaudojama, todėl prieglobstis turi būti suteikiamas tik „tikriems" migrantams. Tiesa, lieka neaišku, ką Europos kraštutiniai dešinieji laiko tikru migrantu. Vadinamiesiems tikriems migrantams patekus į ES šalį, pasak partijos, būtina efektyvi integracija, kuri gerbia europietišką gyvenimo būdą ir vertybes. Vėlgi, lieka neaišku, kas šiuo atveju laikoma europietiškomis vertybėmis.
Europos konservatorių ir reformistų partija pasižymi gana dviprasmiška pozicija Žaliojo kurso atžvilgiu. Viena vertus, partija teigia atmetanti „nevaržomą žaliąją ideologiją" ir siūlo kitokią žaliosios transformacijos politiką nei buvo vykdoma šią kadenciją. Kraštutiniai dešinieji žada apsaugoti ūkininkus ir verslininkus nuo blogų Žaliojo kurso pasekmių. Partija pasisako prieš vidaus degimo variklių uždraudimą, kuris turėtų įsigalioti nuo 2035 m. Be to, kraštutiniai dešinieji pasisako už biurokratijos mažinimą Europos ūkininkams ir žvejams, kad jie galėtų lygiomis sąlygomis konkuruoti su likusiu pasauliu.
Kita vertus, partija pripažįsta klimato kaitos keliamus iššūkius pasauliui bei svarbą mažinti CO2 emisijas. Partija teigia teiksianti pirmenybę jau esamų aplinkosauginių reguliavimų įgyvendinimui, o svarstant naujus įstatymus pirmiausia atkreips dėmesį į jiems reikalingą finansavimą.
Ekonominėje politikoje Europos konservatorių ir reformistų partija neišsiskiria iš kitų europinių partijų. Kaip ir kitos partijos, kraštutiniai dešinieji žada gilinti bendrąją rinką, remti Europos pramonę bei panaikinti nereikalingą biurokratiją. Reformistų partija taip pat siūlo daugiau investuoti į aukštąsias technologijas, pavyzdžiui, 5G ir 6G ryšį bei dirbtinį intelektą. Be to, ši partija nori, kad strategiškai reikšminga produkcija būtų gaminama pačioje Europoje. Pasak partijos, Europa ekonominėje politikoje turi būti tiek atvira, kiek įmanoma, ir uždara, tiek kiek būtina.
Energetikos politikoje Europos kraštutiniai dešinieji pasisako už technologijoms neutralų požiūrį, todėl nori investuoti į branduolinę energiją. Tai, pasak partijos, leistų įgauti Europai konkurencinį pranašumą.
Saugumo politikoje Europos konservatorių ir reformistų partiją taip pat laikosi panašios pozicijos, kaip ir likusios partijos. Europos kraštutiniai dešinieji nori stiprinti Europos gynybos pramonę bei pasisako už Europos šalių gynybos biudžetų didinimą. Partija tikina toliau tvirtai remsianti Ukrainą, tačiau neįvardija, ar galutinis Europos tikslas turėtų būti Ukrainos pergalė bei Rusijos pralaimėjimas. Kraštutiniai dešinieji pasisako ir už gilesnį bendradarbiavimą gynybos srityje, tačiau skeptiškai žiūri į Europos gynybos sąjungos sukūrimą. Tokią idėją palaiko Europos liaudies partija bei Liberalų ir demokratų aljansas už Europą.
Užsienio politikoje, pasak kraštutinių dešiniųjų, ES turi plėsti ekonominius ryšius su įvairiomis valstybėmis, tokiu būdu diversifikuojant savo prekybos santykius ir mažinant priklausomybę nuo konkrečių šalių. Santykiuose su Kinija Europos konservatoriai ir reformistai pritaria dabartinei rizikos mažinimo politikai, kurios laikosi EK.
Savo kandidato į EK pirmininko postą ši partija neišsirinko.
Jei būtų išrinkti, šios partijos frakcijoje dirbtų kandidatai iš kelių EP rinkimuose kandidatuojančių Lietuvos partijų. Kitoje kadencijoje Europos konservatorių ir reformistų partijos frakcijoje žada dirbti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos- krikščioniškų šeimų sąjungos, Nacionalinio susivienijimo, Tautos ir teisingumo sąjungos, Krikščionių sąjungos bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos politikai.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės