Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Europos liberalų rinkiminėje programoje – noras reformuoti ES

2024-05-30, Ketvirtadienis 07:07
Lukas Oželis

Europos Parlamento nariams per visą kadenciją tenka balsuoti dėl įvairiausių teisės aktų. Vien per šią kadenciją EP nariai priėmė arti 1 tūkst. tekstų. Akivaizdu, kad įsigilinti į kiekvieną iš jų europarlamentarams yra tiesiog fiziškai neįmanoma. Tokiu atveju europarlamentaro balsą dažnai, nors ir ne visada, nulemia frakcijos, kuriai jis priklauso, pozicija. Taigi, renkantis, už ką balsuoti artėjančiuose EP rinkimuose, svarbi yra ne tik nacionalinių, bet ir europinių partijų programa.

Šioje laidoje aptarsime Liberalų ir demokratų aljanso už Europą rinkimų manifestą. Ši partija yra didžiausia iš trijų Europos liberalių politinių grupių. Aljanso už Europą rinkimų programoje didžiausias dėmesys skiriamas ekonomikos strategijai, reikšmingoms ES reformoms bei užsienio ir saugumo politikai.

Kaip ir kitos Europos partijos, liberalai pasisako už didesnį Europos vaidmenį užsienio politikoje ir reikšmingą gynybos pajėgumų stiprinimą. Liberalai pabrėžia būtinybę kiekvienai ES šaliai investuoti daugiau į gynybą. ES bendrai, pasak liberalų, turėtų investuoti 100 mlrd. eurų į gynybos pramonės pajėgumų didinimą. Be to, liberalai pasisako už karinio mobilumo gerinimą Europoje bei siūlo įvesti karinę laisvo judėjimo zoną, idant kariuomenės Europoje galėtų judėti greičiau. Europos liberalai taip pat palaiko Europos gynybos sąjungos idėją, kuri reikštų didesnį Europos kariuomenių bendradarbiavimą. Liberalų ir demokratų aljansas taip pat pritaria siūlymui įsteigti eurokomisaro, atsakingo už gynybą, postą.

Europos Liberalų partijos teigimu, norint turėti didesnį vaidmenį užsienio politikoje, Bendrijai būtina kalbėti vienu balsu, todėl siūloma pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo užsienio reikalų, gynybos ir saugumo politikos srityse. Nors tekste Vengrija tiesiogiai neįvardijama, galima neabejoti, kad šis siūlymas pirmiausia susijęs su Viktoru Orbanu, kuris stabdė pagalbos skyrimą Ukrainai bei sankcijų tvirtinimą Rusijai. Liberalai taip pat siūlo (nors vėlgi – tiesiogiai neminint Vengrijos) pasinaudoti septintuoju straipsniu, kuris leistų apskritai sustabdyti balsavimo teisę bei finansinę pagalbą valstybei narei. „Nėra teisinės valstybės, nėra ir ES pinigų“, – tokiu principu, pasak liberalų, turėtų vadovautis ES.

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą laikosi griežtos pozicijos ir Kinijos atžvilgiu. Liberalai ragina įvesti sankcijas Kinijos pareigūnams, kurie pažeidinėja žmogaus teises. Be to, liberalai nori mažinti ES ekonominę priklausomybę nuo Kinijos ir kartu plėsti ekonominius ryšius su Taivanu.

Kitas liberalų prioritetas yra Europos ekonomikos augimas ir konkurencingumas. Rinkimų programoje teigiama, kad pagrindinis ES trūkumas yra lėtas pinigų naudojimas ir judėjimas, o esminis privalumas – bendroji rinka. Liberalai pasisako už didesnę kapitalo rinkų integracija, kas sudarytų geresnes sąlygas investavimui Europoje. Be to, liberalų partija nori labiau subendrinti mokestines sistemas ES, nes šiuo metu valstybės konkuruoja dėl mokestinių lengvatų, o tai sumažina surenkamų lėšų kiekį į valstybių biudžetus.

Liberalų ir demokratų aljansas palaiko pagrindinius žaliojo kurso tikslus ir pritaria investicijoms į įvairius energetikos šaltinius, kurie prisidėtų prie CO2 emisijų mažinimo. Tarp tokių minima ir atominė energetika. Manifeste taip pat išreiškimas poreikis reformuoti bendrąją žemės ūkio politiką bei mažinti biurokratinę naštą ūkininkams. Pasak liberalų, būtina finansinėmis priemonėmis skatinti ūkininkus taikyti tvarią praktiką žemės ūkyje.

Demokratų ir liberalų aljansas turbūt labiausiai išsiskiria iš kitų partijų savo noru reformuoti ES. „ES yra unikalus demokratinis projektas, tačiau reikia reformų, kad užsitarnautume jūsų pasitikėjimą“, – rašoma manifeste. Liberalai siūlo sudaryti galimybę rinkėjams balsuoti už politikus iš bet kokios ES šalies. Be to, rinkimų programoje išreiškiamas poreikis reformuoti ES sutartis, kas suteiktų daugiau politinio dalyvavimo galimybių piliečiams. Taip pat liberalai nori suteikti įstatymų teikimo galią Europos Parlamentui bei galimybę išreikšti nepasitikėjimą bet kuriam Europos Komisijos nariui.

Manifeste taip pat skiriamas dėmesys migracijos politikai. Liberalų partija siūlo pradėti Europos paieškos ir gelbėjimo operacijų Viduržemio jūroje veiksmų planą, pirmenybę teikiant nelaimės ištiktų žmonių saugumui. Šiuo metu migrantus, kuriems kyla pavojus jūroje, neretai gelbėja įvairios nevyriausybinės organizacijos. Liberalai taip pat pasisako prieš migrantų atstūmimo politiką. Ją šiuo metu taiko ir Lietuvos valstybė, reaguodama į instrumentalizuotą migraciją iš Baltarusijos. Be to, Liberalų ir demokratų aljansas siūlo sudaryti sutartis su trečiosiomis šalimis, kurios prisidėtų prie nelegalios migracijos stabdymo. Tai EK padarė su keliomis Afrikos šalimis dar šios kadencijos metu.

Galiausiai, liberalų rinkimų programoje pabrėžiama žmogaus teisių svarba. Liberalai nori, kad tos pačios lyties asmenų santuokos pripažinimas būtų įtvirtintas ES teisės aktuose. Be to, liberalai nori įtraukti teisę į abortą į ES pagrindinių teisių chartiją.

Liberalų ir demokratų aljansas už Europą savo kandidate į Europos Komisijos pirmininko postą išsirinko dabartinę Vokietijos parlamento narę Marie-Agnes Strack-Zimmermann.

Jei būtų išrinkti, liberalų frakcijoje dirbtų Liberalų sąjūdžio bei Laisvės partijos kandidatai. Taip pat galėtų dirbti ir „Laisvės ir Teisingumo“ kandidatai, tačiau ši partija galutinio sprendimo nėra priėmusi.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Naujausi epizodai