Europos žalieji Žaliąjį kursą nori įgyvendinti dar iki 2040-ųjų
Europos Parlamento nariams per visą kadenciją tenka balsuoti dėl įvairiausių teisės aktų. Vien per šią kadenciją EP nariai priėmė arti 1 tūkst. tekstų. Akivaizdu, kad įsigilinti į kiekvieną iš jų europarlamentarams yra tiesiog fiziškai neįmanoma. Tokiu atveju europarlamentaro balsą dažnai, nors ir ne visada, nulemia frakcijos, kuriai jis priklauso, pozicija. Taigi, renkantis, už ką balsuoti artėjančiuose EP rinkimuose, svarbi yra ne tik nacionalinių, bet ir europinių partijų programa.
Šioje Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ aptariame Europos žaliųjų partijos manifestą, kuriame dominuoja žaliosios transformacijos bei žmogaus teisių temos.
Rinkimų programoje didelis dėmesys skiriamas klimato ir socialiniam teisingumui. Šiuos du uždavinius Europos žalieji mato kaip dvi to paties medalio puses. Pasak žaliųjų, Europa, užtikrinusi žaliąją transformaciją, pasieks ir didesnę socialinę lygybę. Lygiai tokios pačios pozicijos laikosi Europos socialistai ir demokratai, tačiau Europos žaliųjų partija kelia didesnius įsipareigojimus kovoje su klimato kaita.
Nors pastaruoju metu Žaliasis kursas buvo kritikuojamas ir buvo siūloma padaryti reguliacinę pauzę, Europos žaliųjų partija akcentuoja, jog negalima atidėlioti būtinų sprendimų kitai kartai. Partijos manymu, pažanga per pastaruosius penkis metus buvo „per maža ir per lėta“.
Artėjančiai naujai EP kadencijai žalieji kelia dar aukštesnius tikslus, nei numatyta dabartinėje Žaliojo kurso strategijoje, ir visišką žaliąją transformaciją nori įgyvendinti iki 2040 m., o jau nuo 2027 m. atsisakyti visų subsidijų energetikos šaltiniams, kurie žalingi aplinkai. Europos žalieji siūlo kelti aplinkosauginius reikalavimus ir kitose srityse. Rinkimų manifeste pabrėžiama gamtos atkūrimo, miškų apsaugos, tvaraus žemės ūkio ir vandenynų apsaugos svarba.
Nors kai kurios partijos nori pristabdyti Žaliojo kurso tempą, kad Europos įmonės galėtų „suvirškinti“ šioje EP kadencijoje priimtus reglamentus, žalieji siūlo kaip tik spartinti ekonomikos tranziciją. Pasak žaliųjų, Europos konkurencingumo ir ekonomikos augimo strategija turi būti iš esmės susieta su žaliąja transformacija. Tai, be abejo, pareikalaus didelių investicijų, todėl Europos žalieji siūlo atsisakyti „griežto taupymo programų“ ir nori įsteigti žaliosios ekonomikos fondą, kurio lėšos turėtų siekti net 1 proc. Bendrijos BVP per metus. Būtent tiek kasmet ES šalys suneša į bendrijos biudžetą t. y. apie 160 mlrd. eurų. Fondas, pasak Europos žaliųjų, daugiausia būtų finansuojamas ES bendrai skolinantis. Nors žaliųjų rinkimų programoje minimos sumos išties didelės, reikia pasakyti, kad Europos Komisijos skaičiavimais, Europai reikės kasmet investuoti net 700 mlrd. eurų, kad pasiektų Žaliojo kurso įsipareigojimus.
Europos žalieji papildomų lėšų žaliajai transformacijai nori rasti ir peržiūrint Europos mokestinę sistemą. Rinkimų manifeste pabrėžiamas poreikis sumažinti mokestinę naštą darbuotojams ir labiau apmokestinti teršėjus, tarptautines įmones ir itin turtingus asmenis. Žalieji pasisako už minimalų kapitalo prieaugio mokesčio lygį ES bei anglies dioksido mokesčio išplėtimą.
Fondo pinigai, pasak žaliųjų, turėtų būti skirti infrastruktūros ir atsinaujinančios energetikos projektams įgyvendinti. Taip pat fondo pinigais būtų remiamos žaliosios pramonės šakos ir žaliosios pertvarkos paveikti sektoriai. Be to, atskirai būtų remiamos mažiau finansinių išteklių turinčios valstybės.
Nors, žaliųjų įsitikinimu, šioms ambicingoms investicijoms finansuoti Europa lėšų turi, sunku patikėti, kad ES pasiryš tokiam dideliam skolinimuisi, nes šiuo metu nepavyksta susitarti net ir dėl 100 mlrd. skolinimosi gynybai.
Europos žalieji taip pat nori sukurti visiškai žiedinę Europos ekonomika iki 2040 m. Partijos manifeste teigiama, kad atliekų kiekiai turėtų būti sumažinti iki minimumo, o įmonės turėtų būti priverstos laikytis tvarumo reikalavimų, t. y. užtikrinti pakartotinių produktų naudojimą bei perdirbti žaliavas.
Antroji rinkimų manifesto dalis skirta žmogaus teisių temai. Manifeste pabrėžiama būtinybė kovoti su diskriminacija, apsaugoti moterų, LGBTQ+ bendruomenes teises, kovoti su rasizmu ir skatinti jaunimo bei pagyvenusių žmonių įtrauktį. Žaliųjų teigimu, reprodukcinės teisės bei teisė į abortą turi būti įtrauktos į ES sutartis. Taip pat, pasak Europos žaliųjų, ES turėtų įtraukti smurtą dėl lyties į nusikaltimų sąrašą.
Be to, dokumente išreiškiamas nusivylimas ES migracijos reforma, nes, pasak žaliųjų, centristinės partijos nusileido kraštutinės dešinės reikalavimams. Žalieji nežada eiti į kompromisus dėl asmenų teisės į prieglobstį. Be to, jie nori, kad ES vykdytų gelbėjimo misijas Viduržemio jūroje, o „Frontex“, kuri saugo ES sienas ir pakrantes, turėtų daugiau humanitarinės pagalbos atsakomybių.
Europos žaliųjų partija taip pat pasisako prieš susitarimus su trečiosiomis šalimis siekiant mažinti migracijos srautus, nes tokiu būdu ES moka pinigus Afrikos šalių autoritariniams režimams. Tokius susitarimus ES šią kadencija jau pasirašė su Tunisu ir Egiptu.
Europos žalieji pasirinko du kandidatus į EK pirmininko postą. Partija parodė palaikymą Vokietijos europarlamentarei Terry Reintke bei Nyderlandų atstovui Basui Eickhoutui.
Jei bus išrinkti, šios Europinės partijos frakcijoje dirbs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos žaliųjų partijos kandidatai.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės