Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Kaip reikėtų interpretuoti EP rinkimų rezultatus?

2024-06-13, Ketvirtadienis 07:07
Lukas Oželis

Europos Parlamento rinkimų rezultatai atnešė pergalę dešiniosioms jėgoms, o pralaimėjimą patyrė liberalų ir žaliųjų partijos. Peršasi išvada, jog Europos piliečiai savo balsais išreiškė norą griežtinti migracijos politiką ir pristabdyti Žaliąjį kursą, nes būtent šiais klausimais vyko karščiausios diskusijos ir partijų pozicijos labiausiai išsiskyrė. Vis dėlto, toks naratyvas nėra iki galo teisingas, Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ pabrėžė Europos užsienio reikalų tarybos asocijuotas tyrėjas Justinas Mickus.

Jo teigimu, be galo sunku interpretuoti piliečių valią, išreikštą EP rinkimuose, nes juose susiplaka europinis ir nacionalinis diskursas, o tai vyksta net 27 valstybėse. Nors europinė ir nacionalinė politika tarpusavyje sąveikauja, J. Mickaus manymu, vietinis lygmuo leidžia kiek geriau paaiškinti rezultatus. Jis atkreipė dėmesį į tai, jog didelę dalį liberalų ir žaliųjų praradimų nulėmė dviejų didžiausių šalių – Vokietijos ir Prancūzijos rinkimų rezultatai. Čia triuškinamai pralaimėjo valdančiosios partijos. J. Mickus akcentavo, kad daugelį analitikų nustebino, jog Vokietijos EP rinkimų debatuose europinės temos nefigūravo.

Pašnekovas pripažino, kad šios šalys sudaro ES branduolį, tačiau kartu akcentavo, jog remiantis vien jomis daryti išvadas apie kintančias piliečių preferencijas visoje ES nėra  pagrįsta. Nors visos Europos tendencijų šių dviejų šalių rezultatai nerodo, tačiau EP politinį išsidėstymą tai smarkiai pakeitė. Vokietijos žaliųjų prastas rezultatas sudaro pusę Europos žaliųjų partijos praradimų. Tuo tarpu Prancūzijos prezidento E. Macrono partijos pralaimėjimas sudaro trečdalį liberalų netektų mandatų.  

Panašius keblumus J. Mickus mato ir bandant suvokti Europos liaudies partijos sustiprėjimą. Kaip pabrėžė pašnekovas, centro dešinės diskursą europiniu lygmeniu formavo Vokietijos krikščionys demokratai, kurie pabrėžė migracijos, saugumo ir ekonomikos temas, tačiau pačioje Vokietijoje papildomų vietų negavo. Esminius laimėjimus ši partija pasiekė Lenkijoje, Ispanijoje ir Vengrijoje, kuriose, kaip pabrėžė pašnekovas, šis Europinis diskursas nedominavo, o rezultatus nulėmė veikiau nacionalinio lygmens politinės realijos. Konkrečiai Lenkijoje, kaip pabrėžė J. Mickus, rinkimų rezultatų tikrai negalima analizuoti remiantis Europos liaudies partijos suformuotu europiniu diskursu. Lenkijos piliečiai, pasak analitiko, savo balsais parodė nusivylimą buvusia valdžia, o ne nepasitenkinimą žaliuoju kursu ar poreikį griežtinti migracijos politiką.

J. Mickus kelia atvirą klausimą, kaip reikėtų interpretuoti dešiniųjų pergalę rinkimuose. „Nors rinkimų rezultatai patvirtina dešiniųjų pergalę, man nėra aišku, ar tai patvirtina dešinės pergalę dėl tų dalykų, kuriuos jie europiniu lygiu įvardija kaip sąlygojusius jų pergalę. Man yra atviras klausimas, ar Europa balsavo už centro dešinę dėl tų priežasčių, kurias Europos lygiu suformulavo centro dešinė“, – svarstė ES ekspertas.

Kitaip tariant, kyla klausimas, ar balsai už centro dešinę atskirose valstybėse rodo palaikymą Europos liaudies partijos programai. J. Mickus pridūrė,  kad nors dešiniosios partijos rinkimuose akcentavo poreikį mažinti ar bent pristabdyti aplinkosauginius reikalavimus, tyrimai rodo, kad Europos piliečiams aplinkosaugos klausimų svarba nesumažėjo, todėl teigti, kad europiečiai savo balsais išreiškė nusivylimą žaliuoju kursu nėra pagrįsta.

Kadangi kyla problemų interpretuojant, kokios priežastys – europinės ar veikiau nacionalinės – nulėmė tiek dešiniųjų partijų pergalę, tiek žaliųjų bei liberalų pralaimėjimą, J. Mickus kelia klausimą, kiek gerai rinkimų rezultatai ir pasikeitęs politinių grupių pasiskirstymas EP atspindi Europos piliečių valią.

Nepaisant to, pašnekovas tikina, jog dešiniųjų pergalė viešajame diskurse bus susieta su jų programinėmis nuostatomis. „Be abejo, centro dešinės stiprus pasirodymas bus sietinas su įsipareigojimais saugumo ir pramonės politikai bei debiurokratizacijai ir stipriai migracijos politikai. Galbūt žaliasis kursas turės būti peržiūrėtas, atsižvelgiant į visus saugumo ir pramonės prioritetus. Šitie dalykai bus įtvirtinti, kaip naujo ES politinio ciklo mandatas“, – teigė J. Mickus.

Taigi, pasak J. Mickaus, Europos piliečių valios interpretavimas vien pagal EP partinį pasiskirstymą, neatsižvelgiant į nacionalinių rinkimų įvairovę, neišvengiamai priveda prie klaidingų naratyvų kūrimo. „Mes susiduriame su nuolatine ES analizės bėda. Kadangi yra per daug įvairovės ir per mažai ekspertizės nacionaliniu lygmeniu aprėpti tą visą įvairovę, mes remiamės abstrahuotomis europinėmis analizėmis, kurios daugiausia remiasi Prancūzijos ir Vokietijos politinėmis tendencijomis ir  nebūtinai visada gerai suprastomis. Tada gauname tokius gana sensacingus naratyvus arba nebūtinai sensacingus, bet tokius, kurie ne visai atspindi Europos komplikuotumą“, – kalbėjo J. Mickus.

Europos piliečių valios interpretavimo problemą galėtų dalinai išspręsti bendri europiniai rinkimai, kurie keistų atskirus nacionalinius rinkimus. Tokią idėją palaiko Europos liberalai, kurie norėtų, kad ES piliečiai galėtų balsuoti už kandidatus į EP iš visų ES šalių. Kaip pabrėžė J. Mickus, tokie svarstymai nėra jokia naujiena, tačiau šios idėjos įgyvendinimui artimiausiu metu trukdo dvi esminės priežastys. Pirma, noro keisti rinkimų sistemą nerodo patys ES piliečiai. Antra, tai nebūtų naudinga nemažai daliai partijų, kurios daug geriau pasirodo nacionaliniu lygmeniu. Pašnekovas prognozuoja, kad ši idėja iš viešų diskusijų nedings, nes spręstu tikrai aktualią reprezentacijos problemą. Vis dėlto, J. Mickaus teigimu, tikėtis šių pokyčių dar šį dešimtmetį tikrai nevertėtų.

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

EPA-ELTA nuotr.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai