Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

U. von der Leyen metinis pranešimas – rinkimų kampanijos pradžia?

2023-09-14, Ketvirtadienis 07:07
Lukas Oželis

Europos Parlamente Strasbūre Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį skaitė paskutinį savo kadencijos metinį pranešimą. Jį aptarėme su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Gintu Karaliumi.

Paklaustas, ar šį metinį pranešimą galima vertinti kaip rinkimų kampanijos pradžią, mat girdėti kalbų apie galimą antrąją U. von der Leyen kadenciją, politologas atsakė tuo neabejojantis. Pasak jo, tai buvo rinkiminė kalba vien dėl to fakto, jog naujas EK vadovas bus renkamas jau mažiau nei po metų. G. Karalius atkreipė dėmesį, kad priešrinkiminės kalbos paprastai būna aptakios, norint visiems įtikti ir nieko nesukiršinti.

Tad ir šioje metinėje kalboje, anot politologo, daug kas buvo nutylėta. Pavyzdžiui, nekalbėta apie kovą už demokratiją, apie branduolinę energetiką.

„Nekalbėta ir apie kovą su populistiniais judėjimais, kas būdavo įprastai paminima ankstesnėse kalbose. Labai įdomu, kad daug kalbėta apie technologijas, apie energetiką, bet nė žodžiu nepaminėta atominė energetika, kuri yra Europos Sąjungos šalis skaldanti tema. Nes, pavyzdžiui, Prancūzijos ir Vokietijos pozicijos dėl šios energijos rūšies kardinaliai skiriasi“, – kalbėjo G. Karalius. 

Taip pat nebuvo minimi ir prekybos karai su JAV, nors Kinija tuo pačiu klausimu buvo griežtai sukritikuota. 

Nemaža EK pirmininkės kalbos dalis buvo skirta dirbtiniam intelektui. Politologas teigiama įvertino patį faktą, jog apie tai kalbama, tačiau pabrėžė, jog ES šioje srityje gerokai atsilieka Kinijos ir JAV. 

Anot G. Karaliaus, įdomiausia U. von der Leyen kalbos dalis – apie ES plėtrą. Jo manymu, tai rodo pasikeitusią politinę perspektyvą Europos Sąjungoje, nes ilgą laiką apie tai nebuvo kalbama. „Šiuo metu vyraujanti nuotaika rodo, jog plėtra yra realistinė ir reikalinga bendrijai. Plėtra suvokiama per geopolitinę prizmę. Suvokiama, kad tai padėtų užbaigti Europos integraciją ir užtikrintų naujųjų narių saugumą, nes šalis kandidates smarkiai įtakoja Rusija ir Kinija“, – komentavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Gintas Karalius.

Europos Komisijos pirmininkė pareiškė, kad ES turi greitai pasirengti priimti naujas nares, pavyzdžiui, Ukrainą, nelaukdama, kol bus pakeistos jos pačios steigimo sutartys: „plėtrai tinkamą sąjungą galima sukurti greičiau.“

Kreipdamasi į EP Strasbūre, U. von der Leyen nurodė, kad europarlamentarai jau yra išsakę paramą Ukrainos, Vakarų Balkanų, Moldovos ateičiai bloke, atkreipė dėmesį į Sakartvelo siekį prisijungti prie bendrijos. „Pasaulyje, kuriame kai kas bando išnaikinti vieną šalį po kitos, negalime sau leisti palikti kitų europiečių nuošalyje, – tvirtino ji. – Pasaulyje, kuriame dydis ir svoris yra svarbūs, Europos strateginis ir saugumo interesas yra užbaigti mūsų Sąjungos kūrimą.“

Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.

Nuotrauka: Luko Balandžio/BNS

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

stop113 Citata
2024 m. balandžio 18 d.