Europarlamentarai su NATO generaliniu sekretoriumi aptarė karą Ukrainoje
Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete įvyko diskusija su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Europarlamentarai su juo diskutavo apie naujausius įvykius Rusijos kare prieš Ukrainą, NATO ir Europos Sąjungos santykius bei kitus aktualius klausimus.
J. Stoltenbergo vertinimu, karas Ukrainoje ES ir NATO bendradarbiavimą padarė kaip niekada svarbų. Vakarų pagalba leido ukrainiečiams pradėti kontrpuolimą, per kurį, kaip teigia NATO vadovas, ukrainiečiai po truputį atsiima okupuotą teritoriją.
Aptartas ir Ukrainos kelias į NATO. J. Stoltenbergo teigimu, per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą NATO sąjungininkėms pavyko pasiekti pažangos Ukrainos kelyje link narystės. NATO pakartojo, kad Ukraina taps Aljanso nare ir įtraukė tris elementus, kurie faktiškai priartino šalį prie narystės.
Pirma, NATO sąjungininkės susitarė dėl esminio paketo ir finansavimo, siekiant užtikrinti visišką Ukrainos ir NATO ginkluotųjų pajėgų suderinamumą.
Antra, buvo įsteigta NATO ir Ukrainos taryba, kuri užtikrina, kad NATO sąjungininkės ir Ukraina susitinka lygiomis teisėmis.
Trečia, panaikintas Ukrainos narystės veiksmų plano reikalavimas, todėl stojimo procesas tapo vieno etapo procedūra.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad minėti trys dalykai rodo, kad Ukraina priartėjo prie narystės NATO.
Atsakydamas į europarlamentarų klausimus dėl naujos ginkluotės, J. Stoltenbergas pastebėjo, jog viešajame diskurse perdėm susitelkiama į naujos ginkluotės tiekimą, pavyzdžiui, naikintuvus F-16. Europarlamentarai taip pat klausė apie tolimojo nuotolio raketas „Taurus“ iš Vokietijos bei ATACAMS iš Amerikos. NATO vadovo vertinimu, veikiau reikėtų susitelkti į dabar kare veikiančios ginkluotės priežiūrą ir tiekimą.
Generalinis sektorius taip pat atsakė į europarlamentarų nuogąstavimus dėl ukrainiečių kontrpuolimo rezultatų bei komentarus, jog Ukraina veikiau praranda žemes nei jas atsikovoja.
„Niekas nesakė, kad kontrpuolimas bus lengvas. Buvo aiškiai pasakyta, jog tai bus kruvinas ir sunkus kontrpuolimas, nes rusai paruošė kelias gynybines linijas su apkasais, kliūtimis, minomis. Vargu ar kada nors istorijoje mes matėme daugiau minų kovos lauke nei dabar Ukrainoje. Tad buvo akivaizdu, jog puolimas bus ypatingai sunkus, bet ukrainiečiai vis tiek nusprendė pradėti puolimą, nes jie nori išlaisvinti savo žemę. Ukrainiečiai progresuoja, galbūt ne tiek, kiek mes tikėjomės, tačiau palaipsniui atkovoja žemes. Ukrainiečiai pasistumia apie 100 metrų per dieną. <...> Mes turime prisiminti, jog pradžioje Rusijos kariuomenė buvo laikoma antra stipriausia pasaulyje, o dabar ji antra stipriausia Ukrainoje. Tai įspūdinga, kalbant apie ukrainiečius. Ir tai ukrainiečių karių drąsa, valia, pasiryžimas, kuris leidžia tai paversti realybe", – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Reaguodamas į augančią kritiką ukrainiečiams, NATO generalinis sekretorius pabrėžė, jog karas iš prigimties yra neprognozuojamas, todėl pasitaiko tiek gerų, tiek blogų dienų, tačiau blogos naujienos neturėtų sumažinti mūsų pasiryžimo remti ukrainiečius. Palaikyti Ukraina, J. Stoltenbergo teigimu, nėra pasirinkimas, bet būtinybė, idant autoritariniai režimai nepasiektų to, ko nori, pažeisdami tarptautinę teisę ir naudodami karinę jėgą.
Galiausiai NATO generalinis sekretorius atkreipė dėmesį į paradoksą – kartais būtina investuoti į ginkluotę, idant užtikrintume taiką. Jis teigia, suprantantis politikų norą daugiau pinigų skirti švietimui, sveikatos apsaugai ar infrastruktūrai, tačiau turint omenyje esama situaciją, investicijos į gynybą yra būtinos. Pats J. Stoltenbergas prisipažino po Šaltojo karo tikėjęs galimybe turėti draugiškus santykius su Rusija, tačiau pastaroji nuėjo kitu – kaimyninių valstybių kontroliavimo ir okupavimo – keliu, todėl Vakarai privalo reaguoti atitinkamai.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Eltos nuotr.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės