Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba susitarė dėl naujų politinės reklamos taisyklių, kuriomis siekiama užtikrinti didesnį rinkimų skaidrumą bei sumažinti galimybes kitų valstybių kišimuisi.
Siekiant didesnio skaidrumo ir atskaitomybės, politinė reklama turės būti aiškiai pažymėta. Pagal naująsias taisykles piliečiams, valdžios institucijoms ir žurnalistams bus lengviau gauti informaciją apie tai, kas finansuoja reklamą ir kokia suma sumokėta. Be to, praėjus 24 mėnesiams po taisyklių įsigaliojimo, Komisija sukurs viešai prieinamą saugyklą, kurioje septynerius metus bus kaupiama visa internetinė politinė reklama ir su ja susijusi informacija.
Europos Sąjunga taip pat nori apriboti kitų šalių galimybes kištis į šalių narių demokratijos procesus, todėl bus draudžiama trečiųjų šalių subjektams remti politinę reklamą likus trims mėnesiams iki rinkimų ar referendumo.
Žinių radijo laidoje „Ką žinome apie Europos Parlamentą?“ dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas pozityviai įvertino šiuos pakeitimus. Vis dėlto jam kilo abejonių dėl to, kaip šie pakeitimai bus įgyvendinti.
„Patys principai yra geri, t. y. kad bus daugiau viešos informacijos, kad turėtų būti blokuojami reklamų užsakymai iš trečiųjų šalių. Tai yra logiška, bet aš nemanau, kad tai apsaugos. Taisyklių apėjimas vyksta tokiu būdu, kad atsiranda vietinės organizacijos, veikėjai ir per jų profilius yra kuriamos reklamos. Lietuvoje turėtų suveikti tai, kad tie, kas dalyvauja rinkimuose, turėtų užsiregistruoti. Šita privaloma registracija turėtų leisti paprasčiau sužinoti, kurios socialinių tinklų paskyros, kurias naudoja rinkimuose dalyvaujantys žmonės, yra oficialios. Problema yra ta, jog per vykstančius rinkimus yra tūkstančiai kandidatų ir surasti, kurios jų paskyros yra oficialios, praktiškai neįmanoma. Kai kuriais atvejais rasdavome po penkias paskyras ir buvo sudėtinga nustatyti, kuri iš jų yra tikra“, – pasakojo V. Daukšas.
Šiuo susitarimu tarp ES institucijų siekiama griežčiau reguliuoti politinę reklamą internete. Pagal susitarimą, politinė reklama, grindžiama profiliavimu naudojant specialių kategorijų asmens duomenis (pvz., etninę kilmę, religiją, seksualinę orientaciją) būtų draudžiama. Visus kitus duomenis bus galima naudoti tik su vartotojų sutikimu. Visgi, tokios priemonės, pasak V. Daukšo, rinkėjų pilnai neapsaugos nuo manipuliacijos ar dezinformacijos, tačiau leis sumažinti visuomenės poliarizaciją. „Yra tiesiog panaikinama keletas kriterijų, pavyzdžiui, etninės grupės ir pan. Tai yra daroma tam, kad nebūtų tokių Kremliaus organizuotų kampanijų, kaip per 2016 m. vykusius JAV prezidento rinkimus. Tada buvo siekiama supriešinti skirtingas grupes arba, pavyzdžiui, surinkti dvi priešiškas grupes, dviejuose skirtinguose renginiuose, kurių lokacija skiriasi 50 metrų, ir sukelti riaušes. Taigi, tikslas yra sumažinti tokių rizikų galimybę“, – aiškino „Debunk.org“ vadovas.
Pasak V. Daukšo, sprendžiant rinkėjų manipuliavimo problemą reikia kalbėti apie didžiųjų platformų naudojamų algoritmų skaidrumą. „Algoritmų skaidrumas ir yra raktas, kuris šiai dienai yra visų platformos slepiamas. Nei viena platforma nesuteikia algoritmų skaidrumo, t. y. kokias principais tos reklamos yra rodomos. Joks nepriklausomas tyrėjas šiai dienai negali patikrinti, ar tai, ką sako platformos, yra tiesa. Čia yra svarbiausia problema, nes vieni dalykai yra komunikuojami, o visai kitas dalykas gali vykti faktiškai. Platformos iš esmės ką nori, tą ir sako. Ir niekas negali patikrinti, kaip yra iš tiesų“, – akcentavo V. Daukšas.
Už naujų taisyklių pažeidimus gresia nuobaudos, kurios gali siekti iki 6 proc. reklamos teikėjo metinių pajamų.
Europos Parlamentas ir ES Taryba dar turės patvirtinti pasiektą susitarimą. Taisyklės įsigalios po 18 mėn. nuo jų paskelbimo, taigi jos dar neveiks per kitų metų rinkimų maratoną Lietuvoje.
Projektą bendrai finansavo Europos Sąjunga, vykdant Europos Parlamento dotacijų programą komunikacijos srityje.
Komentarai
Bendravimo taisyklės