Paskambinkite į studiją

Dalia Katinaite 0
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Tvarumas logistikoje: kokių priemonių imtis?

09.06 Pirmadienis
Partnerio turinys

Pastaraisiais metais vis intensyviau diskutuojama pačiais įvairiausias tvarumo klausimais. Tvarus vartojimas ir gamyba, tvarūs finansai ir maisto pramonė bei daugybė kitų gyvenimo sričių, galinčių įtraukti šių idėjų į kasdienį gyvenimą sukūrė tikrą tvarumo ideologiją. Būtent šios idėjos Briuselyje verčiamos teisės aktais, o daugelio dėmesys krypsta į transporto ir logistikos verslą. Pagal sukuriamą BVP dalį ir sumokamus mokesčius, šis sektorius pirmauja tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Įmonėse, užsiimančiose transportu ir logistika, tiesiogiai dirba daugiau nei 10 mln. bendrijos gyventojų, o sektorių kasmet papildo ir daugybė žmonių, atvykusių iš trečiųjų šalių. Tiesa, toks didžiulis sektorius ir jo apyvarta turi ir pasekmes. Logistikos ir transporto sritis yra atsakinga už kone 21 proc. pasaulinės CO2 emisijos.

Logistika ir transportas Lietuvoje

Tuo metu Lietuvoje logistikos ir transporto įmonės sukuria apie 8 % BVP, tačiau ir čia kyla nemažai iššūkių, kuriuos tenka spręsti ne tik įmonių vadovams. Štai visai neseniai logistikos ir transporto sektoriaus reputacijai gana didelės įtakos turėjo žurnalistinis tyrimas, kurio metu kai kurios Lietuvos kelių transporto bendrovės buvo kaltinamos algų nemokėjimu bei vertimu užsieniečius dirbti vergiškomis sąlygomis. „Tvarumo politika ir jos sklaida užkirstų kelią tokiems atvejams. Įmonės išvengtų viešo pasmerkimo ir jo padarinių, įskaitant prekių ar paslaugų boikotą, galimus kontraktų praradimus ir sąnaudas, susijusias su reputacijos susigrąžinimu“, – sako integruotų verslo paslaugų bendrovės „Lewben“ Rizikų valdymo ir tvarumo paslaugų vadovė Dalia Katinaitė.

ES reglamentas įpareigoja imtis tvarios veiklos

Tiesa, būtina paminėti tai, kad tvarią veiklą vykdančioms įmonėms jau dabar tampa lengviau skolintis ir joms kur kas paprasčiau teikti paraiškas ES lėšomis finansuojamoms programoms bei kitiems veikos plėtrai numatytiems žingsniams. O štai netvari veikla ar didesnė tarša gali lemti pastebimą veiklos sulėtėjimą ar net visišką stabdymą, nes bankai ir fondai nepageidauja padėti plėstis aplinką teršiančioms bei savo darbuotojus išnaudojančioms įmonėms. Šiemet įsigaliojęs ES reglamentas dėl tvarumo finansų rinkose (SFDR) įpareigoja bankus, draudimo kompanijos, pensijų bei investicijų fondai, „fintech“, investicijų valdymo įmonės ir daugelį kitų sektoriaus verslų vertinti ir kasmetinėse ataskaitose pateikti informaciją, kiek ir kokia jų veikla bei investicijos vadovaujasi tvarumo principais.

„Taip ES nori stumtelėti verslą žaliojo kurso linkme. Tikimasi, kad didieji kreditoriai apribos netvarių projektų finansavimą. Taip pat viliamasi, kad naujasis reguliavimas paskatins rizikos ir privatųjį kapitalą daugiau lėšų skirti socialiai atsakingiems startuoliams, besirūpinantiems žaliosiomis iniciatyvomis“, – teigia „Lewben“ ekspertė.

Ką galima padaryti?

Tvarumo principais šiuo metu nesivadovaujančios įmonės turėtų suskubti peržiūrėti savo veiklą ir įvertinti rizikas, nes gali prarasti konkurencinį pranašumą ir galimybes pritraukti investicijų.

Iš esmės reikia atlikti tvarumo auditą, parengti strategiją ir jos laikytis. Aplinkosaugos srityje pradėti derėtų nuo transporto, pastatų, vandens, elektros ir kitų sudedamųjų verslo dalių įtakos CO2 emisijai vertinimo ir galimybių ją mažinti aptarimo. Vienas tokių ėjimų, galinčių sumažinti taršą, yra autoparko atnaujinimas. Jei yra galimybė, skatinama bent dalį automobilių pakeisti elektriniais, o bendrosios energijos vartojimo efektyvumą didinti naudojant saulės baterijas, LED apšvietimą, geoterminį šildymą bei kitas alternatyvias priemones. Be to, svarbu užtikrinti ir klientų patirties gerinimo žingsnius, apie kuriuos sužinoti daugiau galite LEWBEN.com. „Be abejo, reikia laikytis įstatymų – aiškiai ir skaidriai valdyti įmonę, naudoti tik techniškai tvarkingas darbo priemones, saugiai tvarkyti buitinių ir pramoninių nuotekų srautus, tvarkingai utilizuoti padangų, tepalų ir kitas atliekas. Priešingu atveju gresia ne tik baudos, bet ir audringa visuomenės reakcija. Vadinamieji greenwashing atvejai, kai paaiškėja, kad tvaria ir žalia prisistatanti įmonė elgiasi priešingai, pastaruoju metu vis labiau smerkiami“, – priduria D. Katinaitė.

(Iliustracijoje - Dalia Katinaitė).

Užsakovas – UAB „Lewben“.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.patreon.com/ziniuradijas

Komentarai


Naujausi epizodai