Ar politikoje turi egzistuoti „atšalimo laikotarpis"?
Po prezidento vyriausiojo patarėjo Kęstučio Budrio kandidatūros į užsienio reikalų ministrus, vėl pradėta diskutuoti apie „atšalimo laikotarpio" sąvoką. Tokiam sprendimui prieštaraujantys teigia, kad prezidento komandos žmogus turėtų „atšalti" – t. y., padaryti pertrauką, prieš užimdamas tokio lygio politines pareigas. Vis dėlto, kita pusė nurodo, kad „atšalimo laikotarpis" taikomas kitais atvejais. Jis dažniausiai aktualus, kai asmenys iš politinių postų skiriami, pavyzdžiui, į ambasadorių pareigas. Būtent taip nutiko Lino Linkevičiaus ir Raimundo Karoblio atvejais, kai šių dviejų ką tik ministrų pareigas baigusių politikų prezidentas neskyrė ambasadoriais.
Kaip pavyzdys minimas ir kitas atvejis, kai konservatorius Stasys Šedbaras, išvengdamas „atšalimo laikotarpio", iš Seimo nario tapo Konstitucinio Teismo teisėju.
Panašu, kad „atšalimo laikotarpio" argumentas neretai tampa politinių batalijų įrankiu, tačiau aiškių taisyklių šiuo klausimu nėra. Tad, ką daryti? Ar tokius atvejus palikti politinei kultūrai, ar juos reglamentuoti įstatymais? Kokios karjeros pertraukos iš ir į politinius postus yra reikalingos, o kada ši tema – perdėtai sureikšminama? Galbūt didžiausia problema yra ta, kad neturime pakankamai tinkamų profesionalų, jog galėtume taikyti „atšalimo laikotarpius"?
Laidoje dalyvauja Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili ir Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius, profesorius Andrius Stasiukynas, teisėtyrininkė Toma Birmontienė.
Laidą „Atspari visuomenė" remia Medijų rėmimo fondas.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės