Dažniausios jaunuolių daromos klaidos, kurios gali stipriai pakreipti jų gyvenimą
Rinkdamiesi profesiją ir kur stoti, Lietuvos jaunuoliai daro tikrai daug klaidų, negana to, jos kartojasi metai iš metų. Bet dabartiniai gimnazistai gali rinktis išmintingą kelią ir pasimokyti iš kitų klaidų.
Tad kokios klaidos renkantis studijų programą ir pačią aukštąją mokyklą yra dažniausios, grubiausios ir lemtingiausios.
Pasirodo, kad dalis jų susiję su gimnaziniu etapu, tai yra 9–12 klasėmis, dalis – su pačia stojimo procedūra, o likusios – su studijų pradžia.
Paradoksalu, bet mokykloje gimnazistai labiausiai sau pakenkia dešimtoje klasėje rinkdamiesi, ką mokysis ir ko nesimokys vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse. „Jie neperžiūri aukštųjų mokyklų studijų programų planų, dalykų, tvarkaraščių (nors viskas yra vieša), jie gyvena savo susikurtuose vaizdiniuose, dažnai renkasi lengviausią kelią ir atsisako, jų nuomone, nereikalingų disciplinų, tokių kaip fizika, chemija, informatika, biologija ar matematika, ir tai yra klaida. Tiesiog atsisakius mokytis šių svarbių disciplinų vėliau daug kur negalima nei stoti, nei įstoti“, – komentuoja Vilniaus universiteto Studentų priėmimo poskyrio vadovas Artūras Šaltis.
Jam antrina VILNIUS TECH universiteto Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Justė Rožėnė: „Daugybė mokinių dešimtoje klasėje nepasidomi ir bendraisiais stojimo reikalavimais, lygiai taip pat jie ir vėliau neseka, ar tie reikalavimai nesikeičia, o juk Lietuvoje stabilumo nėra daug, čia pokyčiai veja pokyčius. Na ir tuomet jaunuoliai dvyliktoje klasėje labai nustemba, kodėl tiek daug pakitimų ir kodėl jie neinformuoti.“
Kita grubi ir tiesiog masinė klaida – nesidomėti studijų aplinka, privalumais ir trūkumais, nevažiuoti į universitetus bei kolegijas ir priimti sprendimus nemačius nė vienos aukštosios mokyklos, paprasčiau tariant, tiesiog sėdint namie. Po keletą aukštųjų ir profesinių mokyklų aplanko tik ketvirtadalis ar trečdalis gimnazistų, nelygu mokykla. Be to, daugybė abiturientų nelinkę apgalvoti kelių žingsnių į priekį ir neturi žalio supratimo, ką veiks su įgyta profesija, kur ieškosis darbo ir kas jų apskritai laukia po studijų.
Prie klaidų aukštosios mokyklos priskiria ir tai, kad atvykę į studijų parodas ar muges tikrai didelė dalis mokinių renkasi pramogas, ledų kioskus ar eina pavalgyti, užuot išnaudoję tai, ką siūlo aukštosios ir profesinės mokyklos, nesidomi galimybėmis, neklausia asmeninių klausimų.
Ir vėlgi be reikalo. Nes iš to gimsta dar kitos klaidos. Pavyzdžiui, pernelyg dažnai jaunuoliai nepasidomi, ar bus stojamieji egzaminai, jie tiesiog mano, kad valstybiniai brandos egzaminai gimnazijose kartu yra ir stojamieji. Tačiau iš tiesų esama studijų programų, kur dar yra ir stojamieji egzaminai, ypač kalbant apie menų, architektūros, pedagogikos studijas, taip pat aviacijos studijų programas. Deja, vėliau tas nepasidomėjimas baigiasi ašaromis.
Pernelyg daug jaunuolių nesupranta ir to, kad jie stos į konkretų fakultetą ir kad toje pačioje aukštojoje mokykloje gali būti ir labai aukšto lygio studijų, ir – gana žemo, arba kad aukštoji mokykla turi tiek stipriųjų, tiek silpnųjų pusių. Ir neužtenka pasidomėti bendru aukštosios mokyklos įvaizdžiu ar reputacija, reikia leistis į detalesnį, fakultetų, lygmenį.
Pavasarį ir vasarą, artėjant link finišo tiesiosios, tai yra baigiant mokyklą, ima ryškėti dar kitų klaidų. „Lietuvoje tik maždaug pusė jaunuolių dvyliktoje klasėje užtikrintai žino, kur ir ką nori mokytis ar studijuoti“, – pažymi Kauno technikos kolegijos administracijos vadovas Nerijus Varnas. Tad imama labai stipriai blaškytis. Ir taip sau stipriai pakenkiama. Dažnai jie nepažįsta savęs, žino mažai profesijų, nežino daugybės jiems siūlomų galimybių, nebūna savęs išbandę skirtingose srityse, taigi, paprastai kalbant, jie nėra atlikę daugybės namų darbų.
Tuomet prasideda desperatiškos paskutinės minutės paieškos, profesijos pasirinkimo piramidė apverčiama žemyn galva, didžiausiais patarėjais stojant tampa draugai ir socialiniai tinklai.
Dažnai liūdnas pasekmes sukelia ir tai, kad didelė dalis abiturientų neturi atsarginio plano, tai yra plano B, C ir D, jeigu nepavyktų įgyvendinti plano A. O taip atsitinka dažnokai. Todėl aukštosios mokyklos rekomenduoja apmąstyti po keletą galimų ir norimų variantų bei alternatyvų.
Komentarą rengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės