Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Dešimtokai metami į reformų sūkurį be gelbėjimosi liemenių

2023-05-25, Ketvirtadienis 03:00
Gintaras Sarafinas

Šį kartą komentarą pradėsiu nuo citatos. Kauno technonologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekano Ainiaus Lašo citatos: „Šiandien lankiausi vienoje iš regione įsikūrusių gimnazijų. Šiaip pakankamai gera gimnazija ir atmosfera atrodo sveika. Todėl buvo labai įdomu sužinoti, kaip mokyklos vadovai vertina reformas. Dėl ugdymo turinio atnaujinimo, vienareikšmiškai nesupranta, kam reikia taip forsuoti šitą procesą. Naujų vadovėlių nėra, papildomų pinigų įsigyti juos nėra, mokymo planų irgi trūksta, o nerimo ir frustracijos tarp mokytojų - apstu. Dėl taip vadinamų tiksliųjų mokslų situacija galima sakyti yra tragiška. Nė vienas moksleivis iš jų gimnazijos nelaikys chemijos ar fizikos egzamino. Apskritai, mokinių galimybė rinktis dešimtoje klasėje daugeliu atveju reiškia pasirinkimą ko tik nori, bet ne tiksliųjų mokslų. Tik informatika dar šiek tiek gelbėja. Jau nekalbu apie tai, kad galimybė rinktis psichologiją, filosofiją ir pan. regione išlieka tik teorine galimybe, nes nėra kam tų dalykų dėstyti. Vienintelė optimistinė, o gal labiau fatalistinė, mintis skambėjo taip: „išgyvenome visokias reformas, išgyvensime ir šitas. Nėra ko labai jaudintis.“

Kažkodėl nenuramino manęs šitas pokalbis, o tik sustiprino įspūdį, kad mes vis sukamės nuolatiniame reformų cikle, nelabai net suprasdami, kokios yra tų reformų pasekmės „ant žemės.“ Citatos pabaiga.

Mums per metus tenka aplankyti daugiau nei 70 mokyklų ir daugumoje jų girdime tai, ką surašė Ainius Lašas. Bet Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė to negirdi. Ji kaip tik girdi daug pagyrimų ir tai, kad viskas vyksta labai šauniai.

Žinoma, dabar Švietimo ministerijai mažiausiai rūpi kažkokios žemiškos problemos, juk ministrė atsistatydino. Bet visa kita komanda juk liko. Ir ji puikiausiai supranta ką pridarė ir ko nepadarė.

Kalbu apie naujovę, kuri visu savo sunkumu ir neparengtumu užgrius dabartinius dešimtokus (būsimus vienuoliktokus), - tai vadinamieji tarpiniai patikrinimai, kurie vyks kaip tik ateinančiais mokslo metais. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį tvarinį vadina labai švelniai - „tarpiniai patikrinimai“. Nors nevyniojant žodžių į vatą, iš tiesų tai yra pusegzaminiai, kurie lems jaunų žmonių perspektyvas.

Priminsime, kad dabartiniams dešimtokams (būsimiems vienuoliktokams) valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 40 balų už tarpinį patikrinimą ir 60 balų už brandos egzaminą. Tarpiniai patikrinimai (pusegzaminiai) vyks jau artėjančiais mokslo metais, o likusi egzamino dalis - dar po metų.

Taigi ši naujovė yra visiškai neparengta. Šiuo metu apie ją nieko nežino nei mokyklų administracijos, nei mokytojai, nei juolabiau šeimos ar mokiniai. Visi sutaria tik vienu klausimu, kad laukia labai daug streso.

Tad pabūkime atsakinga šeima, kuriai rūpi jos atžalos 11-os klasės etapas ir kuri nori, kad sūnus ar dukra tinkamai pasiruoštų pusegzaminiams, kurių rezultatai figuruos brandos atestate, kurie lems 40 proc. egzamino rezultatų, na ir kurie turės reikšmingos įtakos jaunuolio ateities kelio pasirinkimui ir stojimui į aukštąją mokyklą. Natūralu, kad tokia šeima turi daug ją neraminančių klausimų, tad juos ir apžvelkime:

1. Kada vyks pusegzaminiai vienuoliktokams?

Atsakymas: Dar nežinoma. Aišku tik tiek, kad lietuvių kalbos tarpinis patikrinimas/pusegzaminis žodžiu vyks 2024 m. vasarį per mokinių žiemos atostogas. Kiti pusegzaminiai vyks kažkada 2024 m. pirmąjį pusmetį. 

2. Iš ko ruoštis 11-oje klasėje vyksiantiems tarpiniams patikrinimams/pusegzaminiams?

Atsakymas: Mokyklos nežino. Ministerija siūlo ruoštis iš viso 11-os klasės kurso.

3. Kaip galima ruoštis iš viso vienuoliktos klasės kurso, jeigu pusegzaminiai vyks vasarį ir kovą?

Atsakymas: Sugalvokite lengvesnį klausimą. Atsakymų dar nėra, bet jūs teisūs: laikant pusegzaminius vienuoliktos klasės kursas dar nebus išeitas.

4. Kaip dirbti mokytojams, kad jie sugebėtų išdėstyti visą reikiamą kursą ir padėtų mokiniams pasirengti pusegzaminiams?

Atsakymas: Tai bus galbūt žinoma rudenį. Kol kas pateikta tik keletas tarpinio patikrinimo užduočių pavyzdžių.

5. Kas rengs užduotis? Ar tai bus uždari testai su galimais pasirinkti atsakymais, ar tai bus testai, kuriuose bus galima įrašyti atvirus atsakymus, pateikti interpretacijas?

Atsakymas: Dar nežinoma.

6. Kiek tarpinių patikrinimų/pusegzaminių turės laikyti kiekvienas vienuoliktokas?

Atsakymas: Penkis, šešis arba septynis, nelygu kiek disciplinų jis pasirinks mokytis išplėstiniu lygiu. Visi laikys lietuvių kalbos, matematikos ir užsienio kalbos pusegzaminius. Taip pat laikys 1-2 disciplinų pusegazminius iš gamtos mokslų bloko (į kurį įeina biologija, chemija, fizika, informatika ir inžinerija) ir dar 1-2 pusegzaminius iš visuomeninio ugdymo bloko (į kurį įeina istorija, filosofija, geografija ir ekonomika).  

7. Ar visiems mokiniams užteks kompiuterių?

Atsakymas: Už tai atsakingos savivaldybės (jų švietimo skyriai) ir mokyklų vadovai. Jie turi pasirūpinti, kad pakaktų.

8. Ar pavyks užtikrinti, kad vienu metu sklandžiai dirbtų 23 tūkst. kompiuterių (nes tiek yra vienuoliktokų) ir visi jie turėtų aukštos spartos interneto ryšį?

Atsakymas: Už tai atsakingi mokyklų direktoriai. 

9. Kam teks atsakomybė jeigu dėl techninių problemų ir interneto ryšio trūkinėjimo gimnazistas negalės tinkamai sudalyvauti tarpiniame patikrinime/pusegzamine?

Atsakymas: Už tai atsakingi mokyklų direktoriai. 

10. Jeigu vienuoliktokas susirgs ar dėl kitų rimtų priežasčių negalės dalyvauti tarpiniame patikrinime/pusegzaminyje, kada jam bus suteikta kita galimybė tai atlikti?

Atsakymas: Po metų.

11. Kas yra atsakingi už tai, kad šie tarpiniai patikrinimai/ pusegzaminiai vyktų sąžiningai? Kam bus pavesta kontrolė?

Atsakymas: Už tai atsakingi mokyklų direktoriai. Galbūt bus kažkokie stebėtojai, bet dar nenuspręsta.

Štai taip mes esame pasiruošę, tiksliau nepasiruošę vienuoliktokų tarpiniams patikrinimams/pusegzaminiams. Šiandien dar nėra jokių aprašų ir išaiškinimų. 

Iš tiesų tai tyčiojimasis iš būsimų vienuoliktokų ir jų tėvų, tai tiesiog egzaminų ir pusegzaminių agitbrigada, kur profesionalumo minimaliai, o saviveiklos – maksimaliai. Ir blogiausia, kad vienuoliktokai neturi nei kur, nei kam pasiskųsti. Ir ant kortos, tiesą sakant, pastatyti jų gyvenimai ir perspektyvos.

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai