Jau paauglystėje nemažai mūsų moksleivių užsikrečia pesimizmo virusu
Kaip Lietuvos mokiniai vertina savo jauseną ir sveikatą? Tai suprasti leidžia naujausias tarptautinis HBSC vaikų sveikatos ir gyvensenos tyrimas, kuris atliekamas ir Lietuvoje. Beje, Lietuvoje šis tyrimas vykdomas nuo 1994 m., taigi galima matyti tendencijas.
Na ir šio tyrimo rodikliai nenuteikia labai pozityviai. Pasirodo, jau mokykloje nuo septintos klasės sunkumų užmigti dažniau nei kartą per savaitę patiria trečdalis mergaičių. Neadekvačiai daug moksleivių kenčia galvos ir nugaros skausmus, ką jau kalbėti apie liūdesį, prislėgtumą, irzlumą, blogą nuotaiką ar nervinę įtampą – tai dažniau nei kartą per savaitę patiria kone pusė mergaičių ir ketvirtadalis berniukų.
Kad ir kaip keista būtų girdėti, jau paauglystėje nemažai moksleivių užsikrečia pesimizmo virusu: dar net nepasiekusios jaunystės slenksčio trečdalis vyresnių klasių merginų jau turi nusiskundimų sveikata, o laimingi jaučiasi mažiau nei pusė merginų ir du trečdaliai vaikinų. Nors tokiame amžiuje, regis, tik džiaukis gyvenimu, bet, pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Kastyčio Šmigelsko, pastaruosius ketverius metus Lietuvoje stebimas vaikų pasitenkinimo gyvenimu suprastėjimas.
Kas čia galėtų įnešti daugiau šviesos ir pozityvumo? Galbūt mažiau priklausomybių, žalingų įpročių ir daugiau teigiamos šeimos įtakos. Tiesa, kol kas priklausomybės ir žalingi įpročiai plinta laisvai.
Šis tyrimas nustatė, kad net 17 proc. Lietuvos moksleivių turi 5 ir daugiau simptomų, rodančių socialinių tinklų priklausomybės riziką. Prieš ketverius metus tokių moksleivių buvo apie 12 procentų.
O kalbant apie žalingus įpročius, tai kas šeštas Lietuvos moksleivis yra linkęs reguliariai vartoti alkoholinius gėrimus, o tarp vienuoliktokų tokie reguliariai besisvaiginantys sudaro jau pusę visų apklaustų mokinių. Kas dešimtas kasdien vartoja tabako gaminius. Nors įprastas cigaretes išmėginančiųjų mažėja, vis dėlto elektronines cigaretes rūko kas penktas šalies moksleivis.
Cituojame. „Pastebime, kad elektroninių cigarečių rūkymas populiaresnis tarp merginų ir vyresnių jaunuolių“, – komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doc. Agnė Slapšinskaitė-Dackevičienė.
Per pastaruosius 12 metų tarp mokinių pamažu auga ir kanapių vartojimas: kas dvyliktas apklaustas mokinys per pastarąjį mėnesį vartojo kanapių (apie 9,2 proc. vaikinų ir 6,9 proc. merginų).
Visų šių problemų ir ydų būna mažiau, kai šeimose nusistovėję šilti santykiai ir mokiniai sulaukia daugiau tėvų dėmesio. Vertinant socialinę paramą, gaunamą iš šeimos, tarp 5–11 klasių moksleivių nustatyta, kad aukštą paramą jaučia 58,9 proc. jaunuolių. O tai turi didžiulę įtaką kitiems veiksniams.
„Pastebima, kad šeimos palaikymą jaučiantys moksleiviai yra labiau patenkinti gyvenimu, jaučiasi laimingesni ir ne tokie vieniši, jiems pasireiškia mažiau psichosomatinių, nerimo ar interneto socialinių tinklų priklausomybės simptomų. Tačiau teigiamas šeimos vaidmuo neapsiriboja vien tik psichologine, emocine ar socialine plotme – didesnę socialinę paramą jaučiantys moksleiviai yra labiau fiziškai aktyvūs, šiek tiek sveikiau maitinasi, patiria mažiau miego sunkumų, mažiau kenčia fizinių skausmų, o ir apskritai labiau linkę savo sveikatą vertinti geriau nei jaunuoliai, kurie sulaukia mažesnės socialinės paramos iš šeimos, – tvirtina Kastytis Šmigelskas. – Taigi, nors ir įprasta manyti, kad vaikams ir paaugliams didelę įtaką daro jų bendraamžiai, vis dėlto šeimos vaidmuo taip pat didžiulis: jis ypač atsiliepia įvairiems jauno žmogaus gyvensenos, sveikatos ir elgsenos aspektams. Taip pat įdomu pažymėti, kad ne tik šeimos parama, bet ir kartu praleidžiamas laikas su vaikais gali teigiamai atsiliepti jų sveikatai ir gerovei.“
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės