Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Mažėja tiek norinčių, tiek galinčių, tiek pastebimų

2025-02-06, Ketvirtadienis 07:07
Gintaras Sarafinas

Tiek gimnazijų, tiek progimnazijų, gebančių parengti mokinius mokslo olimpiadoms, Lietuvoje mąžta. Kasmet sąrašai trumpėja. Taip yra dėl to, kad dalis mokytojų, pasiaukojusių parodyti vaikams kelią į mokslo ir žinių olimpą, išėjo į užtarnautą poilsį. O tie pedagogai, kurie stengiasi ieškoti deimančiukų, vis dažniau iš jų išgirsta, kad jiems svarbu mokytis dešimtukais, puikiai išlaikyti egzaminus, bet jie nenorį aukoti laisvalaikio.

„Potencialiais olimpiadininkais aš pradedu domėtis dar iki jiems ateinant pas mane – susitinku progimnazijos koleges ir klausinėju. O kai jie jau ateina į 9-ą klasę, kalbinu asmeniškai, – dalijasi Vida Stonienė, Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos biologijos mokytoja. – Jiems būna paaiškinama, kiek ir iš kokių vadovėlių, daugiausia anglų kalba, teks mokytis papildomai, ir kai jie išgirsta, maždaug devyni iš dešimties sako, kad nenori skirti tiek laiko.“

„Stiprių, gerai besimokančių mokinių – daugybė, bet juos privilioti dalyvauti olimpiadose – rimtas reikalas. Jiems rūpi gauti aukščiausius balus už mokyklinio kurso temas. O mokslo olimpiados retą traukia“, – antrina Kauno jėzuitų gimnazijos geografijos mokytoja Loreta Latvienė.

„Daugybė mokinių yra stropūs, nori mokytis dešimtukais ir jiems to pakanka“, – atitaria Vacys Jankus, Šiaulių J. Janonio gimnazijos astrofizikos mokytojas.

Tad, būdami patyrę olimpiadininkų žvejai, kalbinti mokytojai prisipažino turį savas „žūklės“ strategijas. Bet nė vienas jų nenaudoja spaudimo ar griežto tono. „Jei sakysi, kad jie privalą, nieko nebus. Jie pirma turi pajusti dalyko žavesį, tada patirti sėkmę ir, trečia – suvokti dalyvavimo olimpiadoje naudą. Ir tada reikalai išjuda“, – paaiškina L. Latvienė.

Pasak Vidos Stonienės, talentingus vaikus svarbu uždegti. O, kai jie laimi ir patiria sėkmę, ūgteli ir jų savivertė. Tada jie ima suprasti, kad šiandien sunku, bet ateityje tai išeis į naudą.

Tuo tarpu mokytojas Vincas Jankus pirmamečiams olimpiadininkams sakąs, kad jų tikslas – ne nugalėti, o nuvažiuoti savęs parodyti ir kitų pažiūrėti: „Ši taktika pasiteisina, vaikai nenusivilia, o kitąmet jau, žiūrėk, ir tarp prizininkų patenka.“

Ilgamečiai gabių ir talentingų vaikų stebėjimai bei daugybės tyrėjų pokalbiai su jais atskleidė, kad yra trys pagrindinės dedamosios, kurios padeda vaikams atskleisti ir plėtoti savo talentus: šeima, kurioje yra mylinti mama ir pagarbiai su vaiku besielgiantis tėtis, vaiko gabumus pastebinti ir padrąsinanti pirmoji mokytoja, na ir paties vaiko pastangos. Jei bent viena šių dedamųjų išklibusi, vargu ar talentas išsiskleis iki galo.

Juk papildomi užsiėmimai, būreliai olimpiadininkams paprastai vyksta po pamokų, vakarais, o neretas vaikas gyvena užmiestyje ar kaime, tad tėvai juos vežioja. Pagaliau kainuoja ir knygos, formulių rinkiniai, o ir nuvykti į konkursą, net jei mokykla kartu su savivaldybe sumoka už transportą, reikia pinigų maistui. Bet visų olimpiadininkų šeimos tai supranta ir investuoja daug savo laiko ir nemažai pinigų.

Taip pat labai svarbu ir kuo anksčiau pastebėti vaiko talentus. Pasak matematiko bei olimpiadininkų mokytojo Dainiaus Dzindzalietos, kuo anksčiau tėvai ir mokytojai pastebi vaiko gabumus ir pradeda į tai investuoti, tuo aukštesnių rezultatų, tikėtina, toks berniukas ar mergaitė pasieks ateityje.

Pats matematikas prisipažįsta, kad jis irgi taip buvo atrastas ir paskatintas vieno mokytojo Šiauliuose. „Man pasiūlė lankyti matematikos būrelį ir aš užsikabinau. Jei ne tas mokytojas, nežinau, ar būčiau tapęs olimpiadininku ir matematiku“, – prisipažįsta dr. D. Dzindzalieta. 

Aišku tai, kad jei galvojama apie prizus tarptautinėse olimpiadose, žinotina, kad geriausia pradėti rengtis nuo progimnazinių klasių, vėliausiai nuo 6-os klasės. Jei svajojama apie aukso medalį tarptautinėje olimpiadoje, o pradedama ruoštis tik nuo 10-os klasės, vargu ar pavyks.

Olimpiadininkus rengiantys mokytojai ir dėstytojai apibendrina, kad Lietuva kasmet praranda daugybę gabių mokinių, mat jie tiesiog nebuvo laiku pastebėti, įvertinti ir pastūmėti reikiama kryptimi.

 

Komentarą rengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

 

 

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: https://www.patreon.com/ziniuradijas

Naujausi epizodai