00:00

Error loading media:

File could not be played

Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų － ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Žiniasklaidos komentaras

Atsisiųsti

Pagal mokinių praleidžiamų pamokų skaičių skirtumai tarp mokyklų atima žadą

2025-05-22, Ketvirtadienis 06:50

Gintaras Sarafinas

Lietuvos mokiniai per metus praleidžia vidutiniškai po 26–28 mln. pamokų. Ir šis skaičius pastaruosius penkerius metus mažai kinta. Paradoksalu tai, kad nors ankstesnė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė tarsi ir sugriežtino praleistų pamokų pateisinimo tvarką, lauktų rezultatų tai nedavė – praleistų pamokų skaičius išaugo kone 2 milijonais. Tiesa, tai galima nesunkiai paaiškinti, nes, vieną galą lopant, kitas buvo kone dirbtinai griaunamas: tai yra, kalbant apie pamokų praleidinėjimo žalą, tuo pat metu įvesti paranormalūs mokinių pasiekimų patikrinimų pakeitimai, kurie ir padidino praleistų pamokų skaičių (nes dalies patikrinimų ir egzaminų metu kitų klasių mokiniai mokykloje negali būti). Žinotina ir tai, kad praleistų pamokų daugėja ir dėl dar vienos sisteminės klaidos: pasirodo, neužtenka prailginti mokslo metų ir versti mokinius mokytis iki Joninių; jeigu birželį nesudaromos tinkamos ugdymosi sąlygos, mokymasis tampa butaforinis ir dėl to pamokų praleidinėjimas tik auga.

„Be to, atpalaiduoti ir liberalizuoti visada lengviau nei griežtinti, – primena Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja Rita Dukynaitė. – Tarkime, sovietmečiu pamokų lankymo kontrolė buvo ypač griežta. Vėliau, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, manyta, kad turi būti daugiau pasirinkimo laisvės, taigi jos ir atsirado gana daug. Tačiau paskui iš daugybės tyrimų sužinota, kad didelis praleistų pamokų skaičius turi reikšmingos neigiamos įtakos mokinių pasiekimams, tad nuspręsta griežtinti tvarkas ir neleisti savivaliauti. Bet pripratus gyventi laisviau, matyt, nebesinori grįžti prie suvaržymų, todėl, paskelbus apie sugriežtinamą praleistų pamokų pateisinimo tvarką, visuomenėje neigiamų vertinimų ir reakcijų būta daugiau nei teigiamų.“

Svarbu žinoti ir tai, kad kiekviena mokykla Lietuvoje yra tarsi atskira respublika ar kunigaikštystė, kurioje filosofija, kultūra ir tvarkos gali reikšmingai skirtis. Tad ir skiriasi. Ir nesvarbu, kokias tvarkas bei taisykles įveda Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Iš tiesų maždaug šimtas mokyklų (iš 900) tiek į pamokų lankymą, tiek į praleistų pamokų pateisinimą žvelgia ypač skrupulingai ir jose tiesiog nėra nepateisintų pamokų.

Tačiau didesnėje dalyje šalies mokyklų skirtumai yra pribloškiamai dideli ir matuojami dešimtimis kartų. Pavyzdžiui, matyti, kad vienose mokyklose mokiniai serga (tad ir pamokų pateisinimų dėl ligos) dešimtimis kartų daugiau nei kitose mokyklose: tarkime, vienose mokyklose dėl ligos pateisinamų pamokų vienam mokiniui tenka vidutiniškai po 0,1–0,5 per metus, kitose to paties tipo mokyklose – po 50–60. Panašus vaizdas ir kalbant apie pamokas, praleistas dėl kitų priežasčių, kurias paprastai pateisina tėvai. Vienose progimnazijose ar gimnazijose tokių pamokų vienam mokiniui vidutiniškai tenka po 0,1, kitose – po 20–25.

Žvelgiant į bendruosius skaičius, skirtumai ir vėl atima žadą: turime mokyklų, kur dėl visų priežasčių praleistų pamokų skaičius vienam mokiniui vidutiniškai tesudaro mažiau nei po 1–3 pamokas per metus, bet turime ir tokių rekordininkių, kuriose praleistų pamokų skaičius vienam mokiniui sudaro vidutiniškai po 60–80–100 pamokų per mokslo metus.

Pamokų pateisinimą Lietuvos mokyklos traktuoja vėlgi labai skirtingai: vienose nepateisintų pamokų tiesiog nėra, kitose jų – po keliolika tūkstančių. Iš viso nepateisinama maždaug ketvirtadalis praleistų pamokų, o tai sudaro 5,5 mln. pamokų.

„Nuomonių gali būti įvairių, tačiau iš tikro pamokų lankomumas yra labai svarbus veiksnys. Nuo jo labai tiesiogiai priklauso mokinių pažangumas ar nepažangumas ir tai įrodo jau daugybė pasaulyje atliktų tyrimų“, – paaiškina Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius Mindaugas Briedis.

Teoriškai tarp mokyklų neturėtų būti tokių skirtumų, kai vienose praleidžiamų pamokų vos po kelis šimtus, o kitose – po keliasdešimt tūkstančių. Beje, valstybės lygmeniu niekas į tai nekreipia dėmesio ir niekam ta statistika neįdomi. O pasiteisinimus mokyklos kurti tikrai moka, ypač – kad jos visos labai unikalios. Kadangi per mokslo metus mokiniui susidaro maždaug tūkstantis lankytinų pamokų, tai jeigu jis vidutiniškai praleidžia po 60 ar 80 pamokų, tai tarsi ir nėra labai daug – mažiau nei dešimtadalis. Na ir tokie pasiteisinimai visai veikia.

Bet iš tikro dešimtadalio praleistų pamokų poveikis jau išties didelis. Štai tarptautiniai PISA tyrimai atskleidžia, kad jeigu mokinys dvi savaites iki šio tyrimo nepraleido nė vienos pamokos, tai jo gamtamokslinio raštingumo įvertinimo vidurkis siekė 4,91 taško, jeigu jis per dvi savaites pamokas praleido 3–4 kartus, vidurkis smuktelėjo iki 4,44 balo, o jei pamokas be pateisinamos priežasties praleido 5 ir daugiau kartų, jo pasiekimai nusirito iki 4,28 balo. Analogiškas vaizdas ir kalbant apie skaitymo pasiekimų įvertinimus.

Atrodytų, kad tas 0,63–0,68 balo skirtumas nieko nereiškia. Bet jis reiškia labai daug. Norint įveikti tokį atsilikimą, gali prireikti 1–1,5 mokslo metų. Ypač jei pamokų praleidinėjimas vaikui yra tapęs norma.

Aišku viena: jeigu norime, kad pamokų praleidinėjimas Lietuvoje iš tiesų mažėtų, neturėtume leisti mokykloms elgtis kaip jos užsimano. Kartu norma galėtų tapti ir tai, kas įvairiose mokyklose jau išbandyta ir pasiteisino, siekiant padidinti pamokų lankomumą.

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais lietuviškoje platformoje Contribee arba Patreon.

Sekti laidą