Paskambinkite į studiją

Kraunasi...
Laidą ar jos ištrauką parsisiųsti galite tik asmeniniam naudojimui. Viešinti laidą ar jos ištrauką kitais, tarp jų - ir komerciniais, tikslais ir kanalais, laidos turinį paversti tekstu ir publikuoti galima tik gavus raštišką redakcijos sutikimą.

Per 20 metų Lietuva susikūrė tokį mokyklų tinklą, kuris jau nebepaaiškinamas

2024-02-08, Ketvirtadienis 06:50
Gintaras Sarafinas

Pagal švietimo sistemos įvairovę susidaro įspūdis, kad Lietuva yra šimtamilijoninė valstybė, nors iš tikro joje gyvena tik 2,6 mln. gyventojų. Bet net tokioje mažoje šalyje kažkaip bando išsitekti 60 skirtingų sistemų. Nes tiek Lietuvoje yra savivaldybių. Ir bent švietimo srityje daugybė jų tvarkosi labai skirtingai. Natūralu, kad tada ir rezultatai stipriai skiriasi.

Ir nebandyk nė vienai savivaldybei papriekaištauti ar parodyti efektyvų pavyzdį, tuoj atskrieja atsakymas, esą „mes geriau žinome, ko reikia mūsų kraštui ir mūsų gyventojams“.

Taip per keliolika metų atsirado daugybė alogizmų.

Tarkime, Tauragės ir Šilutės rajonuose šiuo metu gyvena ir mokosi maždaug po tiek pat mokinių – tai yra po 4550. Tačiau vienoje savivaldybėje veikia 15 mokyklų (Šilutės r.), o kitoje – 9 (Tauragės r.), viename rajone vienai mokyklai vidutiniškai tenka 501 mokinys, o kitoje 304 mokiniai. Tai didžiuliai skirtumai. Tiek vienos, tiek kitos savivaldybės politikai aiškina, kad viskas čia gerai ir kad sprendimai priimti atsižvelgiant į vietos gyventojų lūkesčius. Bet skirtumai juk akivaizdūs. Ir vienur matyti, kad tvarkomasi efektyviai, racionaliai, kitur – ne.

Kitas pavyzdys: Švenčionių rajone dabar gyvena per 2330 mokinių, tiek pat jų gyvena ir Kelmės rajone, bet Švenčionių rajone veikia 4 mokyklos, o Kelmės rajone – 10.

Čia jau seniai jokios logikos nebelikę, nes viskas susiformavo inertiškai ir daugybė savivaldybių visai nekreipia dėmesio, kas ir kaip vyksta kitose savivaldybėse. Kaip kitaip paaiškinti, kad, tarkime, Šilalės rajone gyvena 2610 mokyklinio amžiaus vaikų ir čia veikia 6 mokyklos, o Jurbarko rajone, kuriame gyvena panašiai mokinių, veikia 13 mokyklų.

Pradėjus ieškoti priežasčių, paaiškėjo, kad tokie yra vietos politikų sprendimai, ir tiek žinių. Štai praėjusį pavasarį Jurbarko savivaldybės tarybos nariai peržiūrėjo mokyklų tinklą savo savivaldybėje, jis jiems patiko ir jie jį patvirtino. Nors šioje savivaldybėje yra ne viena mokykla, kurioje dabar iš viso mokosi 64, 68 ar 78 mokiniai.

„Patikėkite, sukurti adekvatų mokyklų tinklą nėra paprasta, todėl nemažoje dalyje savivaldybių mokyklų tinklai vis dar nėra optimizuoti, – komentuoja Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Laisvūnas Vaičiūnas. – Tarkime, mes Radviliškio rajone turime Pociūnėlių pagrindinę mokyklą. Tai labai maža mokykla (61 mokinys) ir mokinių pasiekimai joje tikrai prasti. Taigi matydamas tokį vaizdą aš jau keturis kartus savivaldybės tarybai teikiau siūlymus reorganizuoti šią mokyklą į skyrių. Bet nepavyksta įtikinti. Nepavyko ir pernai: pusė balsavo už reorganizaciją, pusė – prieš. Nes nesnaudžia ir šios mokyklos bendruomenė: jie daro spaudimą, kursto žmones, pristato prašymų net iš kitų rajonų dėl noro mokytis šioje mokykloje“.

„Iš tiesų mokyklų tinklą savivaldybėje lemia tik vietos politikų įžvalgumas, principingumas ir valia, – patvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas. – Gal bus ir keista girdėti, bet mokyklų tinklui savivaldybėje didelės įtakos turi net rinkimai. Likus metams iki rinkimų, jau jokių rimtų pokyčių nebedaroma, o po rinkimų gerą pusmetį vyksta pažindinimasis su situacija. Tad pokyčiams inspiruoti lieka nedaug laiko.“

Šeimoms dažnai atrodo, kad mokyklų tinklas joms nėra svarbus. Tačiau jis net labai svarbus. Iš principo būtent nuo jo priklauso, kur ir kaip mokomi kiekvieno jūsų vaikai. Nuo to labai tiesiogiai priklauso vaikų ateitis. Labai svarbu ne pavieniui, o visiems sutarti: mažos mokyklos, kuriose mokosi 20 ar 30 mokinių, negali užtikrinti net minimalios mokymo kokybės. Nes dėl mažų atlyginimų jos neranda gerų mokytojų, neturi laboratorijų nei mokykloms būtinos įrangos, joms neprieinamos net trečdalis galimybių, kurias turi didelės mokyklos, jose vyresni vaikai net negali pasirinkti ir mokytis tam tikrų disciplinų (nes jeigu IT nori mokytis tik vienas mokinys, niekas jam vienam šio dalyko mokytojo nesamdys). Na, ir stojimo rezultatai iš tokių mokyklų paprastai būna labai liūdni.

Žvelgiant į visumą matyti, kad radikaliausiai savo mokyklų tinklą pertvarkė Švenčionių rajono ir Skuodo rajono savivaldybės: šiuose rajonuose iš viso liko po 4 mokyklas. Ir šių savivaldybių atstovai teigia, kad jiems tai pasiteisino, nes šiuose rajonuose kiekvienas vaikas, kad ir kaip atokiai jis gyventų, gauna tokias pačias švietimo paslaugas kaip ir rajono centre gyvenantys jo bendraamžiai, jam prieinamos visos laboratorijos, technologijos, infrastruktūra, būreliai ir geriausi mokytojai.

Neblogai savo mokyklų tinklą susitvarkiusios ir dar kelios savivaldybės, tarkime, Tauragės r., Šilalės r., Raseinių r., Plungės r. savivaldybės ir kelios kitos. Bet yra ir stagnuojančių. Liūdniausią vaizdą jau keliolika metų regime Vilniaus rajone, Šalčininkų rajone, taip pat Jurbarko, Kelmės ir Pakruojo rajonuose. 

Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Palaikote Žinių radiją? Prisidėkite prie jo veiklos tapdami jo rėmėjais: www.contribee.com/ziniuradijas
Prenumeruoti

Naujausi epizodai

stop113 Citata
2024 m. balandžio 18 d.