Priverstinės vedybos kolegijų sektoriuje: jaunosioms nepatinka jaunikiai
Kitą savaitę nusimato įdomių įvykių švietime: spalio 12 dieną Švietimo, mokslo ir sporto ministerija numato trinktelėti nokautą šios Vyriausybės programai ir paskelbti apie didelius pokyčius kolegijų sektoriuje.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 19 kolegijų. Ir šiemet jos priėmė daugiau pirmakursių nei pernai. Konkrečiai – daugiau nei 8600 studentų. Praėjusią savaitę teko bendrauti su 7 kolegijų vadovais ir atstovais. Domintis, kaip kolegijoms sekasi ir kas joms labiausiai trukdo bei kenkia, kiek nustebino, kad vyraujantis atsakymas buvo toks: sekasi visai gerai, o labiausiai trukdo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Sutikite tai stebina, nes šios ministerijos misija ir rūpestis turėtų būti gelbėti ir padėti visoms švietimo įstaigoms, taip pat ir kolegijoms, nes tai neuniversitetinės aukštosios mokyklos ir jos rengia specialistus, kurių ūkiui labai stinga. Bet kol kas ministerija į kolegijas žvelgia, kaip pamotė į podukras.
Tad kas gi vyksta? Visų pirma, viskas vyksta paslapčia. Na, bet tai jau šios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vizitinė kortelė. Įsivaizduokite, rengiamas grandiozinis valstybinių kolegijų tinklo optimizavimo ir reorganizavimo planas, bet kolegijos ir jų bendruomenės absoliučiai nieko nežino. Apie save ir savo ateitį. Savaime suprantama, kad ir jų nuomonė reformatoriams visiškai neįdomi. Na tai labai drąsu. Tokiu atveju ministrė ir jos komanda prisiima visišką atsakomybę už pasekmes ir už tai, kas po šios reformos liks.
Kadangi planas kurpiamas po devyniais užraktais, natūralu, kad paveikslą tenka dėlioti iš trupinių. Aišku tai, kad planuojamos kažkokios sunkiai nusakomos, priverstinės tuoktuvės ir jungtuvės. Dar blogiau, kad visų šių tuoktuvių iš reikalo pagrindas yra pinigai. Gana reikšminga suma – 20 mln. eurų. Teoriškai jie numatyti kolegijų sektoriaus stiprinimui. Bet ministerijos vadovybės nuomone, kolegijos sustiprėti gali tik sujungtos. Keisčiausiais jungimo būdais. Kaip vis dėlto keista, kai pinigai tampa ne priemone, o tikslu.
Užkulisiuose dėliojami 5 variantai ir susituokusioms kolegijoms žadama po 4 mln. eurų kračio. Todėl dabar biuriami keisčiausi jungtuvių modeliai. Pavyzdžiui, jaunajai Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijai į jaunikius siūlomas Vytauto Didžiojo universitetas. Bet ši kolegija tokių tuoktuvių nenori. Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai į jaunikius siūlomas Klaipėdos universitas. Bet ir ši kolegija nuo jaunikio slapstosi ir bando tartis su universitetu Vilnius TECH. Marijampolės kolegijai jaunikio dairomasi Kaune. Na, bet šiai porai gali būti nelengva, nes jaunavedžiams ir po jungtuvių teks gyventi atskirai, skirtinguose miestuose. Alytaus kolegijai ir Utenos kolegijai jaunikių siūloma pasiieškoti pačioms. Gal tarkime, Vilniuje. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijai jungtuvės siūlomos su Kauno technikos kolegija. Ir šiam junginiui siūloma suteikti Lietuvos inžinerijos kolegijos pavardę. Iš tiesų jaunikių paieška vargina, todėl Panevėžio ir Šiaulių kolegijoms jaunikių siūloma ieškotis pačioms.
Kaip teisingai pastebėjo vienos kolegijos direktorius, visada svarbu įvertinti aukštųjų mokyklų jungtuvių tikslus ir rezultatus. Bet kolegijų tuoktuvių piršliams tai nelabai įdomu. Ir atstumai visai nerūpi. Nes juk svarstoma jungti kolegijas, kurias skiria 70 ar 100 kilometrų.
Nerūpi ir dirbtinių junginių pasekmės. Visi jau seniausiai užmiršo, kas liko tarkime iš Kėdainių kolegijos. O juk liko tik nageliai ir rageliai.
Niekam iš tiesų net nerūpi, ar tos susijungusios kolegijos sustiprės, svarbu, kad bus galima parodyti kažkokį rezultatą. Štai susijungė dvi kolegijos, arba kolegija prisijungė prie universiteto. Ir junginys įsisavino 4 mln. eurų.
O kokia iš to nauda? Kam iš to nauda? Atstokite, su keistais savo klausimais.
Panašiai šiemet viskas vyko su profesinėmis mokyklomis. Panevėžyje iš trijų profesinių liko viena, Šiauliuose ir Šiaulių rajone iš trijų liko viena. Na ir praėjo dar tik pusė metų, o jau matome rezultatus. Visuose jungtiniuose profesinio mokymo centruose mokinių priimta mažiau nei prieš metus į dar nesusijungusias profesines mokyklas. Ministerijos atstovai aiškina, kad štai kaip šauniai jie viską numatę, kad mokinių sumažės ir kaip tos jungtuvės pasiteisino.
Šiaip jau pateisinti galima bet ką, tačiau iš tikrųjų, būtų labai keista jeigu ir toliau daug mokinių stotų į profesines mokyklas, kurių nebeliks. O taip ir buvo šią vasarą. Lygiai taip pat aišku, kad konkurencija bet kuriam regionui yra sveikiau nei viena likusi švietimo institucija ar juolab nei vienos. Kiek teko stebėti tiek kolegijas, tiek profesines mokyklas, regionuose jos įdeda neįtikėtinai daug pastangų. Ir visa tai jos daro norėdamos išlikti. Siekis išgyventi kuria stebuklus.
Ir iš to regionams didelė nauda. O štai visų tų minėtų jungtuvių nauda labai abejotina. Nes jos atliekamos be jokių analizių, be jokių kaštų ir naudos įvertinimų, tiesiog taip nusprendus keliems klerkams. Beje, šios Vyriausybės programoje skelbiama, kad iki šiol vykdyta regioninė politika buvo labiau deklaratyvi. O štai ši Vyriausybė esą pasirengusi Lietuvoje įgyvendinti kitokią regioninę politiką.
Matosi. Regioninių kolegijų jungimas prie miestų aukštųjų mokyklų tiesiog tobulai sustiprins regionus. Jie tiesiog klestės.
Tik kažkodėl regionuose gyvenantys žmonės taip nemano ir teigia esantys nusivylę gyvenimu kreivų veidrodžių karalystėje.
Komentarą parengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės