Sunku išmintingai pasirinkti profesiją labai mažai jų žinant
Vienokio rezultato galima tikėtis profesiją renkantis iš 70-ies ir visiškai kitokio – iš 5 tūkstančių galimų variantų.
Paradoksalu, bet jaunuoliai šiais didžiulių galimybių ir milžiniško informacijos srauto laikais žino labai jau mažai profesijų, dar mažiau – studijų programų ir išnaudoja tik mažąją dalį jiems prieinamų galimybių.
Gali atrodyti, kad mažai profesijų žinantys gimnazistai yra išimtis. Ne, tai yra taisyklė. Ir mokytojai ar mokyklos gali tai nesunkiai patikrinti. Surinkite iš mokinių mobiliuosius telefonus, įteikite po popieriaus lapą ir pasiūlykite surašyti jiems žinomas profesijas. Ir paaiškės, kad gimnazistų, kurių lapuose bus daugiau nei po šimtą profesijų, tebus vienetai. Nes šiuolaikiniai jaunuoliai išties žino mažai profesijų. Be to, tai dažniausiai tos pačios, kurias žinojo ir iš kurių rinkosi jų tėvai: medicina, odontologija, farmacija, inžinerija, matematika, informatika, fizika, teisė, politologija, ekonomika, dizainas, na, dar keliolika. Bet tai tiesiog sena klasika. Svarbu žinoti, kad profesijų dabar pasaulyje yra apie 45 tūkst. ir kas savaitę randasi vis naujų. Todėl mokyklose privalu skirti laiko susipažinti su profesijomis ir daryti tai atsakingai. Nes didelis skirtumas, ar baigus mokyklą renkamasi iš 70-ies, ar iš 5 tūkst. profesijų. Juolab kad nuo šio pasirinkimo stipriai priklauso jaunų žmonių ateitis.
Kad būtų daugiau aiškumo, keletą sričių panagrinėsime. Tarkime, kalbant apie inžineriją, juk ji turi kone trisdešimt skirtingų krypčių, o kiekviena kryptis turi dar po keliolika studijų programų. Štai vien Statybų inžinerija savyje talpina net 17 skirtingų studijų programų.
Arba ką kalbėti apie informatiką – čia nuo skirtingų variantų svaigsta galva ir kiekvienas gali rinktis pagal savo polinkius bei talentus. Ir intervalas neįtikėtinai platus: pradedant Kompiuteriniais žaidimais ir animacija ar Multimedijos ir interneto technologijomis ir baigiant Bioinformatika, Dirbtinio intelekto sistemomis, Didžiųjų verslo duomenų analitika ar Tarptautiniu kibernetiniu saugumu ir kibernetine žvalgyba.
Štai dar viena kryptis – politikos mokslai. Ir dabar pavardinsime, kiek skirtingų studijų programų joje siūloma: Politikos studijos; Diplomatija ir tarptautiniai santykiai; Globalių iššūkių politika; Politika, filosofija ir visuomenė; Europos studijos; Šiuolaikinė Europos politika; Rytų Europos ir Rusijos studijos; Rytų Europos studijos ir tyrimai; Viešoji politika ir saugumas; Viešosios politikos analizė; Tarptautinių santykių ir vystymo studijos; Tarptautiniai santykiai ir diplomatija; Karinė diplomatija; Nacionalinis saugumas; Saugumo politika ir diplomatija; Politika ir medijos. Ir taip yra daugelyje sričių ir krypčių.
Norint išmintingai ir atsakingai pasirinkti profesiją, reikia skirti ir dėmesio, ir laiko. Minimali riba, kurią reikėtų nusimatyti, yra 80 valandų. Jas galima išsidėlioti dešimtoje, vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėse. Per metus rasti 30 valandų gali net pats užimčiausias mokinys. Bet to būtinai reikia. Nes ateities kelio pasirinkimas yra darbas, kuriam reikia širdies ir resursų. Lygiai kaip biologijos ar fizikos neišmoksi neskirdamas joms laiko ir pastangų, taip pat panaši analogija tinka ir renkantis profesiją bei studijas.
Vien siekiant išsiaiškinti, kokių apskritai esama profesijų, kiek jų jau išnyko, kokios profesijos yra amžinos, kokios atsirado per pastaruosius trejus metus, ir išsigryninti, kurios iš tų siūlomų specialybių yra simpatiškos ir patrauklios, reikia skirti mažiausiai dešimt valandų.
Ir tai daroma ne paskutinę minutę išbėgus į baigiamųjų egzaminų tiesiąją, tai daroma dažniausiai dešimtoje klasėje, prieš pasirenkant savo mokymosi planą vienuoliktai ir dvyliktai klasei ir prieš apsisprendžiant, su kuriomis disciplinomis planuojama sieti savo ateitį.
Tarkime, Danijos mokyklose gimnazistai gana ilgai ir detaliai nagrinėja profesijų pasiūlą, braižosi piramides, į kurias susirašo po keliasdešimt ne jiems žinomų, o jau atsirinktų ir išsigrynintų specialybių. Vienas jų išskiria kaip pagrindines, kitas – kaip patrauklias, trečias – kaip atsargines. Ir pagrindines profesijas stengiasi išbandyti dar mokykloje. Nesvarbu kaip: šešėliaujant, savanoriaujant, susitinkant su patinkančių profesijų atstovais ar tiesiog dirbant vasaromis. Ir tai duoda vaisių: Danijoje profesiją atsakingai pasirenka du trečdaliai, o pas mus mažiau nei ketvirtadalis jaunuolių. Nes dauguma mūsiškių laukia, kad išganingi atsakymai ateitų kažkaip savaime. Bet jie paprastai neateina ir tada tenka desperatiškai skubėti.
Komentarą rengė Gintaras Sarafinas, žurnalo „Reitingai“ redaktorius.
Naujausi epizodai
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Citata
Kiti epizodai
Komentarai
Bendravimo taisyklės